Prasidedantis nuo laukinių ir idealistinių Kopenhagos hipės vertybių, filmas seka jos ir jos vyro Olės pėdsakais į hedonistinį Katmandu, kur 1968 m. jiedu tapo pirmaisiais Jo Šventenybės XVI Karmapos – pirmojo sąmoningai atgimstančio Tibeto lamos, visam laikui pakeitusio jų gyvenimus – mokiniais vakariečiais.
Filmo šerdis – tai unikali ir įkvepianti Hanos ir Olės meilės istorija bei jų tvirtas pasiryžimas atskleisti budizmą Vakarams.
Filmas perteikia didingos moters portretą audringo ir nuolat besikeičiančio pasaulio fone: nuo Europos ir Šiaurės Amerikos iki komunizmo Rytų Europoje ir Rusijoje žlugimo bei patirties, būnant pagrobtai Pietų Amerikos partizanų.
„Hana: neapsakoma budizmo kelionė“ atskleidžia, kad budistinis laisvės idealas šiandien, kaip niekad, yra aktualus, bei paaiškina, kodėl ne viskas, kas iš Tibeto, yra šventa.
