Iš Marijampolės kilusios N.Nekrašiūtės gyvenimas tarsi padalytas į dvi dalis. Būdama šešerių metų ji jau koncertavo pilnoms salėms, buvo choro „Olialia“ lyderė, bet pavargusi nuo dėmesio ir šlovės, kaip pati sako, liovėsi džiaugtis gyvenimu. Antrą šansą šypsotis ir gyventi iš širdies Neringa gavo sutikusi 20 metų vyresnį vyrą.
Vaikystėje, ankstyvoje paauglystėje užgriuvusi sėkmė ir šlovė ne visiems pakeliama. Neringa tas dienas prisimena su kartėliu: „Taip, tai buvo malonu, tačiau viskas turi savo kainą.“ Būdama įžymi ji suprato, kad tokios vaikystės kaip kiti neturės.
Populiariosios Neringos iš „Olialia“ svajonės buvo labai žemiškos: „Lakstyti po kiemą neskaičiuojant valandų ir minučių. Valgyti ledus, kurių vaikystėje apskritai negaudavau dėl sveikatos, dėl balso. Gyventi be baimių, kad nuvažiavusi į kokį giminės susitikimą peršalsiu, parkrisiu, susimušiu, o laukia virtinė koncertų. Kai paaugau, pasijutau įsprausta į rėmus ir panorau iš jų šiek tiek išsilaisvinti.“
Kartais populiariai mergaitei net būdavo gėda: koncertų daug, laiko mokytis nelieka, mokykloje sekasi nekaip.
„Mokyklą iš esmės lankiau eksternu, – juokėsi Neringa TV3 laidoje „Raudonas kilimas“. – Mama nuolat pabrėždavo: dainuoji gerai, bet užaugus reikės turėti profesiją. Ir visada žinojau, kad negaliu užaugti kvaila, privalau baigti mokslus.“
Žiūrėdama pro autobuso, išvažiuojančio į koncertą iš pilno žaidžiančių vaikų kiemo, langą ji vis dažniau susimąstydavo: ar neišlipti ir nelikti žaisti su vaikais? Atėjus paauglystei Neringos širdis dar labiau maištavo.
„Pirmi pareiškimai buvo gal 14–15 metų, kai tapau panele ir bendraklasės pradėjo šaipytis, kiek dar galiu dainuoti tas vaikiškas daineles“, – prisiminė Neringa.
Buvo ne vien gėda dėl vaikiškų dainelių. Pirmoji meilė paliko ištaręs, kad nenori būti su žvaigžde, kuri neturi laiko. Neringai trūko kantrybė – ji nusprendė iš esmės pakeisti gyvenimą.
Stipriai choro „Olialia“ vadovei Laimai Lapkauskaitei, kuri tiek į ją investavo ir įdėjo darbo, pasakyti „viso gero“ nebuvo lengva.
„Solinę karjerą baigiau negražiai, – dabar prisipažino N.Nekrašiūtė. – Bet kitaip ir būti negalėjo. Kai šalia tavęs nuo vaikystės labai stipri asmenybė – o mano vadovė be galo stipri asmenybė, kuriai negali pasakyti „ne“, pateikti savo nuomonės, – atsiranda konfliktas. Gražiai išsiskirti nepavyko. Netiesiogiai, bet susipykome. Esu pasakiusi aštrių žodžių.“
N.Nekrašiūtė iki šiol nebendrauja su buvusia vadove. Pykčio nebėra, tačiau grįžti atgal nenorėtų.
„Norėjau būti intelektualesnė, bohemiška, mane žavėjo teatras, džiazas, rokas, traukė vyresni vaikinai – ne saldūs, o protingi, išraiškingi“, – atviravo aktorė ir dainininkė.
Ji dingo iš TV ekranų, nes buvo pavargusi nuo populiarumo ir žinojo: jei nori sukurti save iš naujo, turi atsitraukti.
Kol studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Neringa sulaukė daugybės pasiūlymų dalyvauti laidose, projektuose, bet vis atsisakydavo. Vis dėlto ramybės nerado – gyvenimas ir emocinė būsena stipriai šlubavo.
„Visada buvau nepatenkinta savo būtimi, gyvenimu ir galvojau, ką daryti, kad tapčiau laiminga. Manęs netenkino kasdienybė, žmonės, buvau nepatenkinta savimi.
Gal daug atėmė nuolatinis buvimas scenoje – ten visą save atiduodi, o kaip paskui surinkti? Tu nerandi ramybės – prasideda depresija. Aš kokius trejus metus negalėjau išeiti iš vidinės juodos tuštumos. Ne gyvenau, o egzistavau ir nežinojau, kaip iš tos duobės išlipti“, – atviravo moteris.
Pradėjusi dirbti Nacionaliniame Kauno dramos teatre aktorė paniro į bohemą. Pasibaigus spektakliui pirmas klausimas būdavo, į kurį barą šiandien eis.
„Linksmybės, vakarėliai – smagu, bet paskui savo energiją taip išdrabstai, kad vieną dieną išties vos neišprotėji ir galvoji, ką daryti, į kurią pusę eiti, – audringas dienas prisiminė Neringa. – Prieš sutikdama savo vyrą dariau visiškas nesąmones – taip buvau išsekinusi intelektą, tokia pavargusi.
Atrodo, kažkas traukia žemyn – supranti, kad darai nesąmones, bet darai specialiai. Apskritai moteriai neturėti vyro – tai pražūtis, nes moteris eina laukais. Aš taip gyvenau, kai neturėjau vyro, – ėjau laukais.“
Depresija vertė Neringą ieškoti išeities, nes, pasak jos, buvo tik vienas žingsnis iki emocinio žlugimo. Laimė, ji sutiko Gintautą.
Jis – tylus, kantrus draugas, antroji pusė. Gintautas švelniai ir ramiai rūpinasi 20 metų jaunesne žmona.
„Jis turi bioenergetiko dovaną, kurį laiką mane gydė, padėjo atgauti pusiausvyrą. Beveik metus gyvenau vadinamojo karantino sąlygomis – tikras gyvenimas maišėsi su sapnais.
Man buvo taip blogai, vidinė tuštuma tokia didelė, kad, maniau, išeisiu į vienuolyną ir ten gyvensiu. Vienuolyno neprireikė – radau vyrą, kuris gana išmintingas ir mane pamokė, kaip žingsnis po žingsnio vėl susistyguoti.
Jis – bhakti jogas, jau 20 metų propaguoja šį mokymą. Mes nerūkome, negeriame, minimaliai naudojamės informacinėmis technologijomis. Tiesą sakant, man net neįdomu skaityti žinias – nueinu į darbą ir sužinau politikos, pramogų pasaulio naujienas“, – savo gyvenimo būdo ypatumus atskleidė N.Nekrašiūtė.
Poros vestuvės nebuvo didelės – tik ji, jis ir vadinamoji vedinė ceremonija prie ugnies aukuro. Mat Neringai atrodė, kad kuo didesnės vestuvės, tuo nesaldesnis gyvenimas.
Jos mamos ir kitų šeimos moterų vestuvės buvo prašmatnios, o gyvenimas nesusiklostė taip, kaip norėta.
„Todėl vedybų visą gyvenimą bijojau, net garsiai esu pasakiusi: „Aš jau tikrai nesiženysiu“, – juokėsi Neringa.
Vyras Neringą išgydė, suteikė laimę ir pilnatvę. Kas bus dabar? N.Nekrašiūtė vėl nutraukė tylą ir grįžo į didžiąją sceną, dalyvavo muzikiniame televizijos projekte „Auksinis balsas“, kuriame užėmė antrą vietą, vaidina teatre, filmuojasi komiškame TV seriale „Bruto ir Neto“.
„Man keista, kaip vyras man tai leido, – prisipažino Neringa. – Bet jis kiaurai mane permato! Jis – mano sielos brolis ir sako: jei turi talentą, neturi sėdėti namie, privalai eiti dainuoti.“
Dabar Neringa žino: bus lengviau, nes visada šalia bus žmogus, kuris neleis, kad šlovė kankintų. Tai neabejotinai jau trečias jos gyvenimo etapas, o, kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja.
Parengė Milda Augulytė
