„Niekada nesirinkau darbo dėl pinigų, garbės ar iš išskaičiavimo. Mačiau gilumines sistemos problemas, skurdų materialinį jų gyvenimą, mačiau, kaip varganai jie gyvena iš idealizmo ir idėjos. Dėl to norisi nustoti dejuoti, kritikuoti ir imtis darbo“, – sakė dabartinė kultūros ministrė, naujame poste neskaičiuojanti darbo valandų.
„Vyras pasakė: padarei, kaip visada, – juokėsi ministrė, prisimindama, kaip vyras, likęs gyventi Švedijoje, reagavo į jos iššūkį imtis veiklos kultūros srityje. – Buvo laikas, kai leidau atsiskleisti vyro profesinėms ambicijoms, turėjau progų pabėgti, ypač kai teatras man buvo svarbiausias, tačiau gyvendama Švedijoje susiradau veiklos, kuri man patiko, suteikė kūrybinės energijos ir buvo prasminga, tačiau niekada neslėpiau, jog neketinu visą gyvenimą praleisti ten. Dar ankstyvais gyvenimo metais mes diskutuodavome, kokie mano siekiai, tikslai, ir jis buvo labai gerai susipažinęs su mano charakteriu.“
Tiesa, ketinimo, kad tapus ministre kas antrą savaitgalį skraidys pas vyrą į Stokholmą, kol kas nepavyksta įgyvendinti. „Tai buvo mūsų suokalbis“, – sakė ji, leisdama vyrui skraidyti į Lietuvą.
Visgi ambicijos ir žmogiškasis faktorius kartais susikerta. Liana Ruokytė-Johnsson, puikiai kalbanti visomis Šiaurės šalių kalbomis, už vertimus į švedų kalbą apdovanota Metų vertėjos titulu, prisipažįsta neįveikusi prancūzų kalbos gramatikos subtilybių: „Pagavau pati save apgaudinėjanti, kad tik pavėluočiau į paskaitas, daugybę laiko praleisdavau knygyne prie universiteto.“
„Seniau esu atradusi, jog man geriausia eiles versti skraidant, lėktuvuose. Draugai juokiasi, jog arčiau Dievo“, – šypsojosi Liana Ruokytė-Jonsson, prisipažindama, kad pastaruoju metu vertimams itin trūksta laiko, kilnius tikslus kultūros srityje šiuo metu laikanti prioritetu.
