LNK televizijos laidoje „Bus visko“ – interviu su psichologe ir veidotyrininke Egle Peliene, kuri papasakojo, į ką turėtume atkreipti dėmesį ieškodami meilės, siekdami karjeros arba bandydami apsisaugoti nuo nusikaltėlių. Eglė paaiškino tam tikrų, rodos, nereikšmingų mūsų veide esančių savybių pasekmes. Pavyzdžiui, atlėpusios vaiko ausys. Jas moteris rekomenduoja operuoti. Pasirodo, kuo mažiau ausys prigludusios prie galvos, tuo žmogus pagauna siauresnį garsų spektrą. Tai gali baigtis sutrikimais – ateityje smegenys gali aprėpti mažesnį informacijos kiekį.
Eglė prabilo apie vieną populiariausių, kartais labiausiai išjuokiamų plastinių operacijų – pūstų lūpų temą. Žinodami žmogaus fiziologiją, galime teigti, kad lūpose gausu skonių, jautros receptorių, todėl kuo jos natūraliai putlesnės, tuo didesnis žmogaus apetitas gyvenimui, didesnis libido. Deja, bet pasikoregavusios išvaizdą, moterys asmeninių savybių nepakeis. „Jei moteris iš prigimties turi siauras lūpas ir jas putlina, ji nori apie save išsiųsti informaciją, kad yra patrauklesnė, seksualesnė, bet visa tai – saviapgaulė ir libido nesikeičia“. Tačiau, jei tokia maža korekcija suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, ji pateisinama.
Eglė prabilo ir apie bruožus, leidžiančius atpažinti tam tikras žmogaus savybes. Jei bijote pakliūti į mamyčiuko pinkles, moteris papasakojo, kaip jį atpažinti, jei šeimoje turėjote žmonių, kurie buvo linkę į alkoholizmą arba kitas priklausomybes, apie jas išduos smakras. Jei renkatės žmoną ir vis galvojate, kodėl mano visos moterys itin įnoringos, Eglė sako : apie tokį charakterį išduoda Angelinos Jolie tipažo damos.
Prabilusi apie nusikaltėlius, moteris atvira: didžiausias gaujos vadas ir korporacijos generalinis direktorius turi tuos pačius veido bruožus, todėl laidos metu prisiminė Henriką Daktarą. „Koks įdomus paradoksas: su visais tais bruožais jis galėtų būti ir didelės korporacijos vadovas, nes bruožai fantastiški. Lygiai taip pat Virgilijus Alekna – jis puikus sportininkas, geras šeimos tėvas, bet gyvenimas abiejų absoliučiai skirtingas. Prigimtinio noro dominuoti turi ir vienas, ir kitas, o kuriuo keliu nueini – pasirinkimo teisė“.
