Dar prieš dešimtmetį atrodė, kad TV serialai ir kino teatruose rodomi Holivudo filmai – visiškai skirtingi pasauliai.
Populiariausi režisieriai kreivai žvelgė į televiziją, žinomiems aktoriams vaidmuo TV seriale buvo laikomas kone karjeros saulėlydžiu, čia uždirbami pinigai atrodė visiškai nerimti, palyginti su honorarais už vaidmenis kine.
Laikai keičiasi. Taip, populiariausių kino filmų žvaigždės ten vis dar uždirba sunkvežimius pinigų, kurių televizija tikriausiai negali pasiūlyti. Vis dėlto didelių tarptautinių kanalų ir internetinių televizijos platformų (kaip ir Lietuvoje veikiančios „Netflix“) ambicijos sparčiai auga.
Pavyzdžių netrūksta – nuo pasauline sensacija tapusio serialo „Sostų karai“ iki ką tik penktą sezoną pradėjusio „Kortų namelio“, kuriame JAV prezidentą vaidinančio aktoriaus Kevino Spacey naujų nuotykių laukė milijonai žiūrovų. Arba po ketvirčio amžiaus pertraukos sugrįžusio TV serialo „Tvin Pykso miestelis“.
Vienas naujausių pavyzdžių, kai pripažinti kino pramonės lyderiai imasi darbo televizijoje, – kanalo „National Geographic“ šiuo metu rodomas 10 serijų filmas „Genijus“ apie mokslininko Alberto Einsteino gyvenimą, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka garsūs aktoriai Geoffrey Rushas ir Emily Watson.
Londone surengtame šio serialo pristatyme su „TV antena“ bendravo ir šio serialo prodiuseris R.Howardas, apsiėmęs režisuoti ir pirmą „Genijaus“ seriją (to anksčiau niekada nebuvo daręs).
Šiuo projektu jį sudomino Gigi Pritzker – JAV milijardierė, vienos turtingiausių Amerikos šeimų atstovė, užsidegusi filmo apie A.Einsteiną idėja.
Vis dėlto R.Howardo posūkis į televiziją – daug kam netikėtas. Mat šis aktorius, režisierius ir prodiuseris laikomas vienu svarbiausių žmonių Holivude.
„Apolo 13“, „Da Vinčio kodas“, „Angelai ir demonai“, „Inferno“, „Kaip Grinčas pavogė Kalėdas“, „Pakilęs iš pelenų“ ir daugybės kitų populiarių kino juostų režisierius už biografinę dramą „Nuostabus protas“ yra laimėjęs du „Oskarus“ ir Auksinį gaublį.
Jo garbei Holivude, Šlovės alėjoje, atidengtos net dvi žvaigždės, o kosmoso platybėse pavadintas asteroidas.
Populiarios aktorės Bryce Dallas Howard tėvas, kasdienybėje atrodantis kaip paprastas vidutinio amžiaus sporto mėgėjas su beisbolo kepuraite, turi daugybę pasiūlymų režisuoti didžiulio biudžeto filmus, tačiau nusprendė pasinerti į televizinį nuotykį.
Kodėl? Apie naują savo darbą R.Howardas Londone papasakojo „TV antenai“.
– Dešimties serijų filmas apie A.Einsteiną. Kas paskatino jus imtis tokio ambicingo darbo?
– Tiesą sakant, iš pradžių buvo svarstoma, kad tai bus dviejų valandų filmas, bet greitai pasidarė aišku, jog A.Einsteino gyvenimo istorijos neįmanoma papasakoti per tiek laiko. Džiaugiuosi, kad atsirado galimybė šią istoriją pasakoti kur kas ilgiau.
– Jūsų režisuota pirma serija prasideda scena, kurioje A.Einsteinas mylisi su padėjėja. Atrodo gana gašliai.
– Puikus apibūdinimas. (Juokiasi.) Sakyčiau, ta scena – gyvuliška.
Aš, kaip ir daugelis kitų, nežinojau, kad jis buvo didelis mergišius. O kai sužinojau, supratau, kad tai logiška.
A.Einsteinas buvo daug bendraujantis, visiškai neužsisklendęs žmogus.
Visai kitoks nei drovus matematikas Johnas Nashas, apie kurį sukūriau „Nuostabų protą“.
A.Einsteinas dievino gamtą ir muziką, mokėjo būti romantiškas ir žaismingas. Mėgo bendrauti su intelektualais, buriuoti. Ir labai mylėjo moteris. Manau, visa tai susiję.
Jis žavėjosi pasauliu, domėjosi viskuo, jam buvo įdomu, kodėl lapas krinta nuo medžio. Jis buvo labai smalsus, bet jo protas veikė neįprastai.
– Ar jis suprato moteris?
– Jis anksti nusprendė, jog vadovausis sava logika, tai padėjo pasiekti svaigių mokslo aukštumų. Jo logika reikalavo teisingų atsakymų į sąžiningus klausimus, bet tai jam kėlė ir neviltį.
Gyvenimo pabaigoje mokslininkas skundėsi, kad neprisivertė visiškai atsiduoti žmonėms, kurie jam buvo svarbūs.
Jis buvo taip įsijautęs į troškimą suprasti, kaip veikia pasaulis, kad niekaip negalėjo rasti laiko artimiausiems žmonėms.
Be to, baudė save. Jo sveikata kentėjo dėl atsidavimo mokslui. Įžengęs į ketvirtą dešimtį A.Einsteinas vos nemirė, nes beprotiškai daug dirbo ir save sekino. Konkuravo su kitu fiziku, žinojo, kad anas irgi sprendžia tą pačią užduotį.
– Įdomu, kad A.Einsteinas ir dabar yra popkultūros figūra: siuvami marškinėliai su jo atvaizdu, apie jį rašomos knygos, kuriami filmai.
– O, taip. Kiek neįprasta, kad taip yra su mirusiu mokslininku. Bet prodiuserės G.Pritzker mama, kuriai 93-eji, pasakojo – mes net negalime įsivaizduoti, bet A.Einsteinas buvo lyg roko žvaigždė.
XX amžiaus pradžioje apie mokslininkus buvo rašoma pirmuose laikraščių puslapiuose, į jų paskaitas susirinkdavo pilnos salės, kaip dabar į muzikos koncertus. A.Einsteinui patikdavo bendrauti su žiūrovais, jis buvo įkvepiantis, daug jo posakių tapo skambiomis citatomis.
Vėliau filmai, radijas pakeitė tai. Tik keletas mokslininkų išliko tokie populiarūs. Tarp jų – ir A.Einsteinas, kurio antra žmona Elsa buvo lyg vadybininkė, puikiai žinojo, kaip jį reklamuoti, parduoti.
Kita vertus, tai buvo ir saugumo klausimas. Suvešėjus nacių režimui A.Einsteinas išvyko iš Vokietijos, bet net ir pradėjus kilti fašizmo bangai manė, kad jį apsaugos populiarumas.
Išvykęs į JAV jis susipažino su Marilyn Monroe, susidraugavo su Charlie Chaplinu, kurį laiką buvo Holivudo numylėtinis. Dabar to daug kas ir nežino. Kaip ir to, kad tuometis FTB vadas Johnas Edgaras Hooveris nenorėjo jo įsileisti į JAV, nes laikė simpatizuojančiu komunistams. Man tai buvo staigmena.
– Ar lengva A.Einsteino idėjas perteikti serialo žiūrovams? Juk jo protas buvo ypatingas.
– Kaip ir filme „Nuostabus protas“, dirbau su mokslininkais ir menininkais – kad mokslo formulės būtų perteiktos dar ir vaizdais. Sakyčiau taip: jei suprantate fiziką ir žinote A.Einsteino darbus, juos po šio serialo suprasite dar geriau.
Vis dėlto tai nėra edukacinis filmas apie fiziką. Tai filmas apie žmogų.
– A.Einsteinas pripažįstamas genijumi. O kas, jūsų akimis, yra kino genijai?
– Sakyčiau, George’as Lucasas (garsus JAV režisierius, filmų serijų „Žvaigždžių karai“ ir „Indiana Džounsas“ kūrėjas. – Red.).
Turbūt jam nepatiktų, kad tai sakau. Esame pažįstami, vaidinau jo filme „Amerikos grafičiai“, jis prodiusavo mano režisuotą juostą „Vilou“. G.Lucasas sugebėjo kino pasaulyje sukelti šiokią tokią revoliuciją, aklai tikėjo savo vizija, protu ir intuicija, beprotiškai rizikavo.
Jis pralenkė laiką, stūmė kiną į skaitmeninę erą, matė didesnį paveikslą, jungė kino filmus ir komiksus. Niekas kitas tuo metu taip nedarė.
– Kas lengviau – režisuoti tikrą ar išgalvotą istoriją?
– Tikrą. (Juokiasi.) Žinote, kodėl? Kai žiūrovai eina į išgalvotą filmą, jie nori tam tikros pasakos, istorijos, sukurtos pagal aiškias taisykles, – ar tai būtų drama, ar šeimos komedija.
Jei istorija neįtikėtina, jie pyksta. O jei neįtikėtini dalykai vyksta filme, sukurtame pagal tikrus faktus, žiūrovai pakantesni.
To mane išmokė „Apolo 13“ (R.Howardo filmas su Tomu Hanksu, pasakojantis apie vos tragiškai nesibaigusią, nesėkmingą JAV astronautų kelionę į Mėnulį 1970-aisiais. – Red.).
Kurdamas šį filmą sužinojau svarbų dalyką – patikėkite, žiūrovai kur kas labiau domisi mokslu ir istorija, nei įsivaizduojate.
Surengėme išankstinį bandomąjį seansą, 400 žmonių išdalijome anketas, paprašėme, kad įvertintų filmą. Visi įvertino labai gerai, išskyrus vieną. 21 metų vaikinas parašė, kad filmas prastas.
Dar parašė, kad filmo pabaiga, kurioje astronautai išsigelbėja, yra visiška nesąmonė, Holivudo pramanas, tikrovėje jie niekada nebūtų išgyvenę. Jis nepatikėjo, kad taip galėjo nutikti. Visi kiti patikėjo, nes žinojo, kad taip ir nutiko. Jis buvo vienintelis, kuris nežinojo istorijos.
– Jūsų naujų darbų kino mėgėjai laukia nekantriai. Ką šiuo metu planuojate?
– Prodiusuosiu antrą serialo „Marsas“ (įkvėpto kompanijos „SpaceX“ įkūrėjo Elono Musko ambicijų kolonizuoti Marsą. – Red.) sezoną, skraidinsime kameras į kosmosą, tai bus svarbi akimirka. Taip pat kursime dokumentinį filmą apie garsųjį operos dainininką Luciano Pavarotti.
Rengiu ir keletą scenarijų filmams – pagal rašytojo Nealo Stephensono mokslinės fantastikos romaną, kuris labai tikroviškas, ir rašytojo Neilo Gaimano knygą – šis projektas bus skirtas vaikams, jį prižiūrės Walto Disney studija. Darbų turiu per akis.
– Vis daugiau Holivudo garsenybių žvalgosi į televizijos filmus ir serialus. Kaip manote, kodėl?
– Todėl, kad televizijos seriale istoriją galima išplėtoti geriau nei trumpesniame kino filme. Tai viena.
Antra, didieji TV kanalai Amerikoje dabar nusiteikę rimtai, palaiko menininkų kūrybines ambicijas. Kine dabar to mažiau, didelės kino studijos nori lengvo, nesunkiai reklamuojamo turinio.
Beje, pastaruoju metu klesti mažesnės kino kompanijos, tokios kaip G.Pritzker sukurta įmonė, – jos prodiusuotas filmas „Bet kokia kaina“ man pasirodė vienas geriausių pernai.
Nuostabu, kad yra net keli TV kanalai, kurie pasiryžę skirti lėšų rimtiems, ambicingiems projektams. Vyksta savotiška ekrano revoliucija, ir tai labai jaudinantis etapas. Aktoriams, prodiuseriams, režisieriams televizija dabar siūlo puikių galimybių.
Aš jau žinau, kad tikrai bus ir antras „Genijaus“ sezonas. Apie ką jis bus? Palaukite ir sužinosite.
