Aktorių V.Tolokonikovą išgarsino režisieriaus Vladimiro Bortko filmas „Šuns širdis“, bet žiūrovai jį įsiminė ir iš 2006-ųjų juostos „Chotabyčius“ – šiuolaikinės nuotykių komedijos Sergejaus Oblomovo romano „Senio Chotabyčiaus varinis ąsotis“ motyvais, kurioje jo partneris buvo lietuvių aktorius Marius Jampolskis, sukūręs programuotojo, kompiuterių įsilaužėlio ir retenybių mėgėjo vaidmenį.
Tai M.Jampolskio herojus iš britų interneto aukciono pavogė antikvarinį ąsotį, kuriame kelis šimtmečius buvo įkalintas džinas Chotabyčius.
V.Tolokonikovui šis filmas pelnė 2007-ųjų MTV apdovanojimą už geriausią komedinį vaidmenį.
Pasirodžius ekranuose Michailo Bulgakovo apysakos „Šuns širdis“ ekranizacijai 1988-aisiais, per patį Michailo Gorbačiovo pertvarkos įkarštį, žmogumi paverstas šuo akimirksniu įgavo atpažįstamus bruožus.
Aktorius skundėsi, kad gerbėjai net autografų prašydavo iš jo kaip iš Šarikovo, – mažai kas prisiminė tikrąją Almatos teatro artisto pavardę.
Sėkmė V.Tolokonikovą aplankė palyginti vėlai. Jis gimė 1943 metais, baigęs vidurinę mokyklą kelis kartus bandė stoti į Maskvos teatro aukštąsias mokyklas, bet nesėkmingai.
Jaunuolio nepriimdavo ir dėl charakteringos išvaizdos – girdi, tinkamų personažų jam bus nedaug.
Galiausiai jis baigė studijas Jaroslavlyje, grįžo į gimtąją Almatą ir visą gyvenimą dirbo didžiausiame Kazachstane Michailo Lermontovo akademiniame rusų dramos teatre, čia sukūrė apie tris šimtus vaidmenų. Kine V.Tolokonikovas ilgai nesirodė.
Sėkmė nusišypsojo devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai V.Bortko ieškojo savo Šarikovo.
Ieškojo ilgai, išbandė daugybę aktorių, kurių išvaizda tiktų šiam vaidmeniui. Tarp kandidatų buvo jau garsūs Nikolajus Karačencovas, Aleksejus Žarkovas, kol į sąrašą pateko iš ekranų niekam neatpažįstamas Almatos aktorius V.Tolokonikovas.
Jį pakvietė į bandymus ir jau po pirmos scenos (aktoriui pasiūlė vaidinti išgėrimo sceną) tapo aišku, kam teks šis vaidmuo.
Tolesnė istorija žinoma – nespalvota dviejų serijų M.Bulgakovo ekranizacija tapo to meto hitu, V.Tolokonikovą atpažindavo gatvėje ir prašydavo autografų.
Už šį vaidmenį aktorius gavo Rusijos valstybinę brolių Vasiljevų premiją ir iškart tapo savo teatro vizitine kortele. Tuo metu V.Tolokonikovui buvo 45-eri.
Tikriausiai šią sėkmę jis būtų galėjęs paversti kai kuo daugiau, bet sugriuvus sovietų imperijai prasidėjo ir posovietinio kinematografo nuosmukis.
Yra daugybė aktorių, kurie prisimenami dėl vieno itin ryškaus personažo. V.Tolokonikovui toks buvo M.Bulgakovo apysakos herojus.
Kad ir neigiamas, nemalonus tipas, profesoriaus Preobraženskio (akt. Jevgenijus Jevstignejevas) antipodas, bet jį sukūrusio aktoriaus dėka tapęs toks įtaigus, kad jo netgi darosi gaila.
2006 metais V.Tolokonikovas susigrąžino šlovę – atliko pagrindinį vaidmenį nuotykių komedijoje „Chotabyčius“. Jis ekrane įkūnijo senovės džiną, susidūrusį su šiuolaikine interneto kultūra.
„Po šio vaidmens tarsi atgimiau“, – sakė aktorius. Gatvėse jį vėl atpažindavo, tik kreipdavosi ne „Labas, Šarikai!“, o „Sveikas, Chotabyčiau!“.
Parengė Milda Augulytė
