Šiauliuose gimęs muzikantas, dainų autorius ir atlikėjas G.Paškevičius į rankas gitarą paėmė būdamas vos devynerių, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Tuomet groti gitara kieme buvo mada ir jis, slapčia paėmęs brolio instrumentą, pats išmoko ja brązginti.
Pirmą honorarą Gytis gavo dar šeštoje klasėje su draugais subūręs grupę ir pradėjęs groti šokiuose suaugusiesiems.
„Mokykloje to negalėjau pasakyti – vien tai, kad groji šokiuose suaugusiesiems, – skandalas, o aš dar ir dėl elgesio turėjau problemų. Taigi teko slapstytis“, – pasakojo dainininkas TV3 gyvenimo būdo laidoje „Raudonas kilimas“.
Laidos kūrėjams atlikėjas atvėrė ne tik Zarasų rajone esančios sodybos duris, bet ir širdį. Jis prisiminė ir karjeros pradžią, ir pramogų verslo šalyje ištakas, ir lemtingą pažintį su žmona Rugile.
Tėvai įtarė, kad sūnus groja slapčia, tačiau jo nekontroliavo ir nesikišo į laisvalaikį. Taip, neturėdamas ambicijų groti didžiojoje scenoje, vaikinas su grupe muzikavo tol, kol baigė mokyklą.
Vyras prisipažino: mokslai nebuvo svarbiausia, tad baigęs vidurinę pasirinko, kaip jam atrodė, lengviausią specialybę – pradinių klasių muzikos mokytojo. Kantrybės baigti mokslus pritrūko.
Supratęs, kad tai ne jo kelias, G.Paškevičius atsiėmė dokumentus ir išėjo į armiją – tarnavo povandeniniame laive. Tai buvo išskirtinis metas, kai meniškai sielai reikėjo prisitaikyti prie griežto režimo. Kai visi armijoje laukdavo siuntinių su maistu, Gytis atidarinėdavo draugo atsiųstas dėžes su knygomis – jose išrankiai ieškodavo eilių dainoms.
Viena gražiausių Gyčio dainų „Žiūrovai“ sukurta būtent povandeniniame laive. Ji populiari iki šiol ir muzikanto sieloje sukelia tikrą audrą.
„Tą dainą dainavau per Janinos Miščiukaitės laidotuves, per Vytauto Kernagio laidotuves, o kai paprašė padainuoti ir per Šapro (aktoriaus Vytauto Šapranausko. – Red.), atsisakiau. Supratau, kad per sunku, – užgniaužia gerklę. Kai ją dainuoju koncertuose, taip nėra, bet prisiminimai vis tiek sukyla“, – atviravo ne vienos dainos autorius.
Dainininką G.Paškevičių galime drąsiai vadinti gyvąja legenda. Publika jį pamilo ir įvertino išgirdusi pirmąsias dainas, nors jis tuo metu kūrė negalvodamas, ar sulauks atsako, negalvojo apie pilnas sales, o ir grįžęs iš armijos atsidavė visai ne muzikai.
„Grįžus iš armijos reikėjo pradėti kur nors dirbti. Draugo žmona įtaisė į teismą. Dirbau ūkvedžiu, bet tokio etato nebuvo, tad darbo knygelėje buvo įrašyta „teismo vykdytojas“. Solidu“, – juokėsi šiaulietis.
Dirbdamas teisme ūkvedžiu G.Paškevičius netikėtai gavo lemtingą pasiūlymą – draugų kompanija, grupė „Vizitas“, paprašė padėti įrašyti albumą. Gytis padėjo, paskui vyko į konkursą Telšiuose ir ten laimėjo pirmą vietą, dalyvavo politinės dainos festivalyje.
Tuo metu kompozitorius Mindaugas Tamošiūnas rinko naują kolektyvą – ansamblį „Oktava“. G.Paškevičius atsidūrė jame. Po dvejų metų ansamblis pasirašė sutartį su latvių žvaigžde Laima Vaikule ir Gytis su „Oktava“ išvyko groti kaip apšildančioji grupė.
Po kokių trijų koncertų L.Vaikulė išsikvietė Gytį ir pasiūlė dirbti su ja vienam – didelį kolektyvą brangu išlaikyti. „Iškart ištariau „taip“, – prisipažino atlikėjas.
Metus padirbęs su garsia dainininke lietuvis priėjo kryžkelę: matė, kad turi idėjų, bet negali jų įgyvendinti, tad grįžo į tėvynę.
Buvo 1990-ieji, atgimimo metas. Šalyje dar nebuvo tiek daug atlikėjų kaip dabar. Karaliavo „Bix“, Andrius Mamontovas, Kastytis Kerbedis, Džordana Butkutė.
Tarp jų įsiterpė ir G.Paškevičius. Jis ypač išpopuliarėjo 1993-iaisiais, įrašęs pirmą savo albumą kasetėje „Winner“.
Gytis mielai prisimena laikus, kai į kiekvieno albumo pristatymą suvažiuodavo populiariausi muzikantai, visos Lietuvos scenos žvaigždės buvo kaip kumštis.
Dabar vargu ar tokioje gausybėje grupių ir atlikėjų yra tokia vienybė, bet Gytis džiaugiasi, kad jo bičiuliai liko tokie patys, išsaugojo vertybes, pagarbą scenai ir sąvoką „tikras draugas“.
Vis dėlto G.Paškevičius nekartoja frazės: „Mūsų laikais buvo kitaip.“ Jis niekada nebuvo palikęs scenos ir vėl sugrįžęs, niekada nesijautė esąs žvaigždė, nors ne kartą buvo pripažintas geriausiu Lietuvos vokalistu.
Daug metų scenos stovintis G.Paškevičius vis dar tvirtina, kad yra tokių, kurie verti būti pastebėti, ir knygos apie save sako tikrai nerašysiąs.
„Labai įdomu sužinoti apie žmogų, kuris yra asmenybė. Pavyzdžiui, mielai skaitau apie Regimantą Adomaitį, Juozą Budraitį, Donatą Banionį, Juozą Miltinį, kurie iš tikrųjų turi ką pasakyti. Aš esu savikritiškas, manau, tam dar nepribrendau. Ir kažin ar pribręsiu“, – samprotavo populiarus dainininkas.
Iš Gyčio karjeros negalima išbraukti ir fakto, kad jis ne vienus metus grojo restoranuose. Karjeros pradžioje tai buvo scena, kurioje G.Paškevičiaus dainų klausėsi ne vienas naktinio gyvenimo mėgėjas.
Ten Gytis sutiko ir būsimą žmoną Rugilę, kuri dirbo padavėja. Po trijų mėnesių draugystės pora pateikė santuokos prašymą.
Rugilė beveik 10 metų jaunesnė, tačiau tai nesutrukdė gražiai meilei – jie kartu jau 25 metus.
„Žmona – tai draugelis. Jau ketvirtį amžiaus gyvenu su ta pačia, nors su savo ambicijomis nesu dovanėlė.
Sakoma: jei tarnauji Šiaurėje, diena prilygsta dviem. Jei moteris gyvena su muzikantu, gyvenimas dvigubai ilgesnis, man – sidabrinės vestuvės, jai – auksinės.
Daug kas klausia, ar namuose žmonai dainuoju dainas. Ne, namuose aš esu eilinis, normalus žmogus, kaip ir visi. Romantikos man užtenka scenoje. Jei su ta romantiška gaidele gyvenčiau ir šeimoje, visiškai nublūsčiau“, – pasakojo dainininkas.
Kita vertus, viena staigmena Gytis tikrai nustebino žmoną – prieš šešerius metus ruošdamasis jubiliejui sumanė surengti koncertą, ir ne kur kitur, o arenose.
„Žmona pamanė, kad išprotėjau“, – juokėsi G.Paškevičius, pirmasis iš Lietuvos atlikėjų savo gimtadienį paminėjęs pilnose arenose.
Gyčiui tai nebuvo planas užsidirbti. Jo repertuaras buvo toks didelis, į dainas įdėta tiek širdies, kad norėjosi, jog jas išgirstų kuo daugiau gerbėjų. Muzikantas niekada nežengia į sceną, jei neturi ko pasakyti klausytojams.
Gali atrodyti, kad tokie scenos vilkai kaip G.Paškevičius nesijaudina prieš pasirodymus, tačiau dainininkas paneigė tokį įsitikinimą: „Iki šiol prieš lipant į sceną linksta kojos. Visą laiką... Aš nekenčiu scenos ir labai bijau, bet tik tol, kol pradedu dainuoti. Tada viskas, čia – mano erdvė.“
Tikriausiai kojos links ir šį rudenį, kai Gytis leisis į naujas gastroles „Akimirka. Gyvenimas. Istorija“.
„Kad ir kas vyktų, viskas sueina į laiką. Akimirka nepasikartoja ir daro gyvenimą nuostabesnį, tampa jo dalimi, o galiausiai – istorija“, – naujus koncertus pristatė atlikėjas, kuriantis ir renkantis tokias dainas, kuriose kalbama apie gražiausias ir svarbiausius mūsų gyvenimo akimirkas.
Parengė Milda Augulytė
