Beveik visą pasaulį apsukę žurnalistai ir užkietėję keliautojai Vytaras Radzevičius (49 m.) ir Martynas Starkus (44 m.) staiga prisiminė, kad yra dar viena neišžvalgyta žemė. Kokia? Ogi Lietuva!
Tad ilgai nedelsę vyrai sėdo į pavažinėtą 1973 metų „vabalą“ (Vytaras ir Martynas negali atsispirti technikos paveldui) ir patraukė rudenėjančios Lietuvos keliais. Ir ne vieni – šį kartą jiems kompaniją palaikė jauna istorijos mokslų daktarė Neringa Dambrauskaitė.
Jos pagalbos ir žinių draugams išties prireikė. Juk kelionės tikslas – susipažinti su Lietuvos dvarais ir pilimis, gamtos paminklais, papasakoti, ką čia lankydamiesi svečiai gali pamatyti, sužinoti, nuveikti.
O jei kompanijoje Vytaras, vadinasi, badauti neteks – pagarsėjęs kulinaras buvo pasiruošęs visus pavaišinti autentiškais lankomų vietų patiekalais.
„Prieš kelionę pasiskirstėme vaidmenimis: Neringa buvo atsakinga už istorinę medžiagą, su dvarų šeimininkais ir gidais kalbėdavosi apie vietos įžymybes, o ir su pilių vaiduokliais ji ant tu, Vytaras traukdavo į virtuvę ir ruošdavo patiekalus, o sunkiausias darbas teko man – būti šoferiu. Visas dešimt apskričių apvažiavome“, – apie projekto „Aplink Lietuvą“ užkulisius šmaikštavo M.Starkus.
Laidų ciklo kūrėjai vardijo situacijas, į kurias pateko keliaudami po Lietuvą: jie filmavo kamine Žemaitijoje, žiemą nėrė į Platelių ežero dugną, kepė žiobrius ant vytelių prie Nemuno, girdėjo arabų kalbą Dzūkijoje, ragavo actekų gėrimo Šiauliuose, troškino bebrą Liškiavoje, atkūrė XIII a. Kernavės patiekalą.
O viename Suvalkijos muziejų Martynas ekspozicijoje atrado savo giminaitį! Ir tai tik dalis žiūrovų laukiančių pasakojimų.
Daug pasaulio mačiusius keliautojus kuo nors nustebinti vis sunkiau, bet ir jiems įspūdį padarė povandeninė žvalgyba Platelių ežere.
„Gruodžio mėnesį nardyti Plateliuose vėsoka, užtat buvo labai skaidrus vanduo ir geras matomumas.
Radome mums unikalų objektą – 10 metrų polius, tilto į Pilies salą likučius. Jie stovi tarsi dabar įkalti.
Mane vis kamavo klausimas, kaip lietuviai XVI amžiuje, Bonos Sforcos laikais, sugebėjo polius įkalti – juk technikos nebuvo.
Ilgai mąsčiau, istoriniuose šaltiniuose atsakymo neradau, tad paklausiau vieno statybininko, kaip galima į ežero dugną įkalti 10 metrų ilgio polius.
Atsakymas pribloškė paprastumu: taigi kaldavo žiemą – iškirsdavo lede eketę ir įleisdavo“, – kelionės atradimais dalijosi V.Radzevičius.
Keliautojai džiaugėsi ir Lietuvos skoniais – atkuriamas kulinarinis paveldas vis kitoks kiekviename krašte.
Vienur gali paragauti kaplūno – kastruoto gaidžio, kitur – druskoje keptų karvelių ar su šienu kepto sūrio, Kurtuvėnų smuklėje laukia visas kompleksas nuo aluje brandinto kumpio iki cibulynės ir kastinio.
Šlyninkos (Zarasų r.) malūne gyvenimas verda nuo penkių valandų ryto: malūnininkai keliasi, mala miltus, minko, raugia, kepa duoną iš razavų miltų.
„Maniau, kad razavi miltai kažkokie rausvi, o, pasirodo, pirmo malimo, pavadinimas kilęs iš pirmas rozas (kartas)“, – paaiškino V.Radzevičius.
O štai į Liškiavos vienuolyną keliautojai atkako su savo paviržiu – bebru, kurį V.Radzevičius gavo iš pažįstamo Ryliškių kaimo (Alytaus r.) medžiotojo. Mėsą išmarinavo su vynu, žvėrienos prieskoniais ir ištroškino ant laužo, o delikatesu laikomą uodegą iškepė krosnyje.
Degustacijos vieta pasirinkta neatsitiktinai, mat vienuoliai kadaise gudraudavo: per pasninką valgydavo bebrieną, nes šis gyvis, girdi, yra žuvis – uodega juk kaip žuvies.
„Lietuva pilna atradimų, tik keliauk. Tam padeda turizmo informacijos centrai – skambinkite, drąsiai klauskite, viską sužinosite. Ten dirba tikri turizmo narkomanai!“ – džiaugėsi M.Starkus.
Laida „Aplink Lietuvą“ žiūrovams turėtų būti naudinga ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, kaip savotiškas kelionių gidas: juk viskas, kas joje rodoma, prieinama kiekvienam žmogui – dvarai atviri lankytojams.
