Šį šeštadienį 17.30 val. LNK laidoje „Bus visko“ laidoje – interviu su Kamile, ambicinga jauna moterimi, kuri jau kelerius metus kuria verslą netoli Balio esančioje musulmoniškoje Gili Air saloje.
Mergina papasakojo, ką reiškia iš civilizacijos atsikraustyti į vos kelių kilometrų dydžio salytę ir čia ne poilsiauti, o vadovauti statyboms bei susidurti su situacija, kai moters žodis musulmonų kultūroje nereiškia nieko, o į tave visi žiūri kaip į pašaipos objektą.
„Visiems buvo tokia atrakcija: ateina moteris ir pradeda pasakoti, ką reikia daryti. Buvo labai sunku, nes nejaučiau pagarbos kaip užsakovė, jiems atrodė, kad esu tik mergina, todėl galima pajuokauti, pašvilpti man praeinant. Čia vyras yra bosas, o moteris turi būti tik žmona“, – pasakojo Kamilė.
Kamilė Lietuvoje baigė interjero dizainą, turėjo sėkmingą karjerą, tačiau, išvykusi atostogų į Balį, iš jo nebegrįžo.
Sutiko australą vaikiną Beną, kuris Gili Air saloje buvo nusipirkęs žemės ir planavo statyti vilas su baseinais.
Todėl pora persikraustė gyventi čia. Kadangi Benas dirbo Australijoje esančiose naftos platformose, 3 savaites praleisdavo savo žemyne, o 3 – kartu su Kamile.
Todėl visas problemas, net nemokėdama kalbos, moteris turėjo spręsti pati. Kamilė prisipažįsta – buvo dienų, kai užsidariusi verkdavo tualete arba skambindavo Benui ir sakydavo: nebegaliu. Nuolatos dinginėdavo elektra, vanduo, o musulmonai darbuotojai toliau žaidė savo žaidimus ir su ja nesiskaitė.
Kamilė papasakojo ir apie saloje galiojančius įstatymus ir taisykles. Kaip bebūtų, ten labai saugu, mat nusižengti dėl griežtų bausmių nenori niekas:
„Jeigu pagauna, nesvarbu, turistą ar vietinį, kuris kažką pavogė, jam uždeda lentelę: „Aš vagis“.
Su ta lentele jis turi eiti aplink visą salą vadinamąjį gėdos ėjimą su apsaugos darbuotojais ir policija. Po to žmogus išsiunčiamas iš salos ir nebegali čia niekada sugrįžti“.