Arūnas Valinskas atskleidė, kodėl ryžosi ruošti laidų vedėjus: „Mane užkniso“

„Mokytis reikės daug ir sunkiai“, – šyptelėjo Arūnas Valinskas (51 m.), pasišovęs ugdyti naują TV laidų vedėjų kartą. Ir pokštauti mėgstantis ekrano veteranas šįkart, atrodo, visiškai nejuokauja.

Arūnas Valinskas. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arūnas Valinskas. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arūnas Valinskas. <br>M.Patašiaus nuotr.
Arūnas Valinskas. <br>M.Patašiaus nuotr.
Arūnas Valinskas. <br>M.Patašiaus nuotr.
Arūnas Valinskas. <br>M.Patašiaus nuotr.
Arūnas Valinskas. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arūnas Valinskas. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arūnas ir Inga Valinskai. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arūnas ir Inga Valinskai. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arūnas ir Inga Valinskai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Arūnas ir Inga Valinskai. <br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 27, 2018, 2:54 PM, atnaujinta Jun 27, 2018, 4:08 PM

Apie karjerą televizijoje svajojantys vaikinai ir merginos nuo šio rudens turės įdomią galimybę pamėginti šią svajonę įgyvendinti. Socialinių mokslų kolegijoje bus mokoma TV laidų vedėjo specialybės.

Diriguoti šioms studijoms ėmėsi kone tris dešimtmečius patirties ekrane turintis A.Valinskas.

Tiesa, tiesiai patekti į TV laidų vedėjo studijas nepavyks – nuo rudens šiuos mokslus krims 15–20 atrinktų antrakursių, kolegijoje jau baigusių kūrybos ir pramogų industrijų studijų pirmą kursą.

Po dar dvejų metų jie gaus profesinio bakalauro diplomus, kuriuose bus įrašyta TV laidų vedėjo specializacija.

Iki šiol tokių diplomų tiesiog nebuvo, todėl žinia, kad į televizijas dirbti ateis diplomuoti vedėjai, nuskambėjo kiek netikėtai.

Tačiau A.Valinskas tvirtino iš pažįstamų TV užkulisiuose sulaukęs stipraus palaikymo – esą naujų žmonių, kurie ateitų išmanydami televizijos specifiką, kanalams tikrai trūksta.

„Nuo kalbos kultūros iki laikysenos prieš kameras, logikos, improvizacijos meno ir gebėjimo prodiusuoti įvairaus formato laidas – viso to stengsimės išmokyti“, – sakė naują iššūkį priėmęs patyręs laidų vedėjas ir prodiuseris. Jis įsitikinęs, kad baigusiems šiuos mokslus darbo tikrai atsiras.

– Ar išmokyti vesti TV laidas įmanoma bet kurį žmogų? Juk šiam darbui ne visi tinkami.

– Gali būti žmonių, iš kurių padaryti laidų vedėjo neįmanoma. Kaip ir ne visi žmonės gali būti krepšininkai ar futbolininkai. Sporte reikia tam tikrų fizinių duomenų. Scenoje ar televizijoje taip pat reikia įgimtų duomenų.

Visa kita galima lavinti. Darbas, užsispyrimas, valia ir noras – labai svarbu.

Žinoma, jei žmogus šveplas ar mikčioja, sunku įsivaizduoti, kad jis galėtų vesti TV žinias. Kita vertus, man yra tekę matyti tokių veikėjų, kurie buvo įsitikinę, kad gali. Ir ne sykį teko matyti.

– Ar televizijos laidų vedėjas būtinai turi būti dailus?

– Mano pavyzdys įrodo, kad ir labai baisios išvaizdos žmogus gali vesti laidas. Niekaip nesuprantu, kaip tiek metų dirbu televizijoje.

Ir kaip tiek metų su manimi žmona gyvena. Man tai didžiausia mįslė.

Tikiuosi, kad atėję baisūs studentai man padės ją įminti.

– Tikėtina, kad dėstyti nusprendėte ne dėl pinigų. Kas paskatino veltis į šią avantiūrą?

– Jei atvirai, mane užkniso tie vis skambantys pasakymai – maždaug, kiek gali visi tie seni pirdylos sėdėti TV eteryje, užimdami jaunų, gabių žmonių vietą. Kurie atseit galėtų ateiti į televiziją, jei ne mes.

Pirmiausia ketverius metus dirbdamas Seime nepastebėjau, kad mano vietą televizijoje kas nors būtų užėmęs.

Ieškodamas priežasčių, kodėl jauni žmonės neina į televiziją ir nedaro, pastebėjau du dalykus. Tie žmonės sako: esu talentingas, bet manęs niekas nepraleis, nes ten sėdi tie, seni, daug metų. Tai ir noriu pasakyti: atėjo metas perduoti savo patirtį, kad tie jauni ateitų į televiziją ir darytų.

Mano vedamos paskaitos bus praktinės, susijusios su įvairių žanrų laidomis, nes per karjerą nesu vedęs nebent kulinarijos šou.

O šiaip norisi atrinkus gabiausius ir labiausiai motyvuotus žmones nukreipti juos ten, kur jie norėtų būti, bet nežino, kaip tai pasiekti.

– Jei kadaise būtumėte galėjęs lankyti tokias studijas, būtumėte geresnis laidų vedėjas?

– Net nežinau. Studijuoti teisės mokslai, kuriuose yra ir oratorystės, ir viešojo kalbėjimo, ir valstybės suvokimo pagrindai, nėra labai toli nuo mano dabartinio darbo, žurnalistikos. Tai humanitarinis mokslas, vienas sunkiausių.

Žmonės, kurie baigė baudžiamąją ar civilinę teisę, tikrai turi gerus kalbos kultūros pagrindus. Buvau fanatiškai stropus kai kuriems dalykams, lietuvių kalba man buvo šventas reikalas.

Tie, kurie pateks į šį kursą, privalės suprasti, kad kalba, kaip ir minčių dėliojimas, logika, yra darbo įrankis. Turės išmokti, kad tie įrankiai dirbtų nepriekaištingai. Jei mekensi ir sudėtingoje situacijoje sutrikęs stovėsi, koks iš tavęs laidų vedėjas?

– Bet tai nebus žurnalistikos studijos?

– Ne, neketinu mokyti žurnalistikos pagrindų, nes jie ir šiaip dėstomi šioje studijų programoje. Studijuoti TV laidų vedėjo pakraipoje atrinksime gabiausius kūrybos ir pramogų industrijų studentus, jau baigusius pirmą kursą. Žinoma, gal ne visi ir norės. Jiems reikės ir iškalbos, ir žurnalistikos principų suvokimo, bus privalomas apsiskaitymas.

Kai paklausiau kolegų prodiuserių, kokių savybių jie labiausiai norėtų iš būsimų laidų vedėjų, dažniausiai girdėdavau, kad humoro jausmo.

O juk jis atsiranda per paradokso suvokimą, tam reikia perskaityti ne vieną knygą. Humoro jausmo reikia visur, norint suvokti situaciją ar išsisukti iš jos, – net ir „Panoramoje“. Apie pramogų renginius ar tiesiogines transliacijas net nekalbu.

Prisiminkime, koks apsiskaitęs buvo amžinatilsį Vytautas Šapranauskas. Žmonės įsivaizduoja – o, kas čia tokio, atėjai ir pajuokavai. Bet tokie talentai gimsta kas ketvirtį amžiaus.

Dabar TV pasaulyje tokia situacija: vieni nori vesti laidas, bet negali, o kiti gali, jų pageidauja televizijos, bet jie patys nenori. Kalbu, pavyzdžiui, apie Rolandą Kazlą.

– Bet juk nebus taip, kad su TV laidų vedėjo diplomu atėjusį žmogų televizija būtinai įdarbins?

– Vien diplomas savaime, žinoma, nieko neduos. Bet jei Lietuvos kanalai po poros metų sulauks penkiolikos naujų žmonių, kurie turės kalbėjimo, loginio mąstymo pagrindus, išmanys laidų žanrus, jų tikrai nebus per daug.

Dabar tiek kanalų ir įvairių galimybių – duokdie, kad tų penkiolikos naujų žmonių užtektų.

Jau esu sutaręs su vienu TV kanalu, kad kurso studentai gaus užduotį sukurti tam tikro žanro laidą, kuri pateks į eterį.

Studentai bus padalyti į grupes, kad būtų konkurencija, ir pirmyn. Sieksiu, kad jie ne tik išmoktų taisyklingai kalbėti prieš kamerą, bet ir patys sugalvotų laidą, kurią galėtų vesti.

Jei tik sėdėsi ir lauksi, kada koks prodiuseris pakvies dirbti, lauksi iki 2050-ųjų.

– Ar teko girdėti apie panašias studijas užsienyje?

– Neabejoju, kad jų esama, bet specialiai nesigilinau. Lietuvoje tai naujovė. Teko girdėti komentarų: ką tas Valinskas gali mokyti, pats tokių mokslų nebaigęs.

Aš negalėjau baigti, nes tokių mokslų nebuvo. Lietuvoje nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų juos baigęs. Studentai, kurie pradės mokytis šiandien, bus pirmieji.

– Ką pats ruošiatės rudenį veikti televizijoje?

– Jau esu pasirašęs kelias sutartis dėl projektų. LRT eteryje tikrai išliks mano ir Andriaus Tapino vedamas „Auksinis protas“, taip pat mano kuriama laida „Kas ir kodėl?“ Tikiuosi, jos liks dar ne vienus metus.

Dar planuoju prodiusuoti kelis projektus kitose televizijose.

– Kada spėsite dėstyti?

– Kartą per savaitę. Bet vienos akademinės valandos per savaitę tikrai nepakaks – jau skaičiavau.

Gal kas savaitę bus dvi ar kelios valandos. Praktinėms užduotims juk reikia nemažai laiko.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.