Pasak A. Valinsko, A. Storpirštis ilgą laiką žinojo apie savo ligą, tačiau tai jo asmenybės nepakeitė:
„Liga ne kartą buvo jį prirėmusi, esame apie tai kalbėję. Arūnas sakė – nenoriu, kad liga valdytų mano gyvenimą, pats noriu būti savo gyvenimo šeimininkas.“
Kaip tvirtina A. Valinskas, aktorius A. Storpirštis sugebėjo gyventi su liga ir net dirbo iki paskutinio atodūsio.
„Net vakar jis dar garsino filmą. Tai įrodo jo požiūrį – Arūnas gyveno pilna krūtine“, – sako pašnekovas.
Aktorė Violeta Podolskaitė, nemažai dirbusi su A. Storpirščiu, sako prisimenanti jį kaip šviesią asmenybę:
„Arūnas buvo protingas, apsiskaitęs ir aistringas gyvenimui. Jis man labai padėdavo vaidinti, net nežinau, kokiu būdu. Net mūsų amžinatilsį dėstytoja man sakė – štai tokio partnerio tau ir reikia, kuris, nieko nedarydamas, priverstų tave dirbti.“
V. Podolskaitės teigimu, A. Storpirščio netektis skaudi, tačiau reikia gyventi toliau.
„Mes jį prisiminsime, bet gyvenimas diktuoja eiti toliau, priimi kitus aktorius. Arūno vaikai – puikūs aktoriai, taigi yra tąsa, jie lieka teatre“, – įsitikinusi aktorė.
Anot V. Podolskaitės, sunku išskirti svarbiausius A. Storpirščio vaidmenis – jų buvo daug ir įvairių: „Mums kartu teko vaidinti ir A. Čechovo, ir F. Dostojevskio kūrinius. Ten, kur Arūnas pasirodydavo, jis traukdavo akį, nelikdavo nepastebėtas. Net Arūno buvimas tyloje daug reikšdavo – jis buvo įdomus ir spalvingas kūrėjas.“
Parengė Virginija Sližauskaitė.
