Šių metų pradžioje Peru vykusiame Dakaro ralyje 24-ąją vietą bendroje įskaitoje iškovojusiam sportininkui pergalių skonis puikiai pažįstamas. Pirmą kartą aštuonerių ant motociklo sėdęs A.Gelažninkas ne veltui vadinamas vienu greičiausių motokroso lenktynininkų Lietuvoje.
Per daugiau nei du dešimtmečius trunkančią karjerą jis daugybę kartų lipo ant aukščiausios nugalėtojų pakylos. Tačiau neišvengė ir lemtingų traumų, dėl kurių net po kelis metus negalėdavo išvažiuoti į lenktynių trasą.
Gydytojai ne kartą lietuvį įspėjo baigti karjerą, antraip gali atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Visgi didžiulėmis valios pastangomis Arūnas vėl sėsdavo ant motociklo.
„Po ilgų pertraukų grįžti nelengva – atsirado baimė vėl susižeisti, tapau lėtesnis. Sportininkai, už kuriuos anksčiau buvau greitesnis, ėmė mane gerokai lenkti. Supratau, kad reikia baigti karjerą“, – pasakojo A.Gelažninkas.
Tokių „pabaigų“ jo karjeroje buvo ne viena. Pirmąjį kartą sugrįžti paskatino įvaldyta nauja enduro, arba kitaip ištvermės, motociklų sporto kategorija, kur lenktynininkas vėl buvo tarp geriausiųjų.
Antrąjį – pažintis su būsima žmona. Būtent Emilija įkalbėjo Arūną vėl sėsti ant motociklo, o galiausiai ir išmėginti jėgas Dakare.
Lemtinga poros pažintis įvyko prieš pusantrų metų, kaip dabar vis dažniau pasitaiko – interneto platybėse. Nors mergina nebuvo linkusi bendrauti, Arūnui vis dėlto pavyko ją įkalbėti susitikti. Dabar abu prisimena jau pirmojo pasimatymo metu supratę, jog rado giminingą sielą.
