Trys „Oskaro“ nominacijos už vaidmenis filmuose „Atpirkimas“ (Abonement, 2007 m.), „Bruklinas“ (Brooklyn, 2015 m.) ir „Boružėlė“ (Lady Bird, 2017 m.). Už pastarąjį – ir Auksinis gaublys.
Tokie yra kino princese vadinamos 24 metų S.Ronan laimėjimai.
Dabar Josie Rourke režisuotoje ir dviem „Oskarams“ (už kostiumus ir grimą) nominuotoje dramoje ji įkūnijo tragiško likimo Mariją Stiuart.
Filmo veiksmas nukelia į šešioliktą amžių. Angliją valdant Elžbietai I (akt. Margot Robbie), gimtinėn grįžta Prancūzijos karalienė Marija Stiuart, pareiškusi norą susigrąžinti teisėtai jai priklausantį Škotijos sostą ir karūną.
Tarp dviejų nepalaužiamų moterų įsiplieskusi kova Marijai Stiuart baigiasi ant ešafoto.
– Kokią žinią žiūrovams siunčia šis filmas? Kad moterys gali būti daug žiauresnės ir negailestingesnės nei vyrai? Ar jos taip elgiasi tik verčiamos? – paklausė žurnalistai S.Ronan.
– Kiekvienas žiūrovas susidarys savo nuomonę. Man svarbu, kad moterys nevaizduojamos kaip tobulos ir vienpusiškos.
Ir vyrai, ir moterys būdami valdžioje gali elgtis protingai, bet gali ja ir piktnaudžiauti. Privalome įsisąmoninti, kad tiek vyrai, tiek moterys gali būti ir patrauklūs, ir siaubingi.
– Ar filmas „Marija, Škotijos karalienė“ istoriškai tikslus?
– Iki scenos, kurioje Marija Stiuart ir Elžbieta I susitinka, – iš tikrųjų to niekada nebuvo.
Be to, mano herojės paveikslas turi škotiškų atspalvių. Tai neatitinka tikrovės, nes Marija Stiuart užaugo Prancūzijoje.
– O palaidas dvaro gyvenimas – ar išties buvo mylimasi su kuo pakliuvo, buvo dažni homoseksualūs santykiai?
– Viskas buvo būtent taip. Atrodo labai šiuolaikiškai, ar ne?
– Ir visa tai dėjosi katalikės Marijos Stiuart dvare?
– Žinoma, papročiai anuomet buvo labai laisvi, visi lordai turėjo meilės romanų. Santuoka ir meilė neturėjo nieko bendro.
Marija Stiuart, kaip ir Elžbieta I, puikiai suprato, koks svarbus politinis įvaizdis. Mano herojė pasirinko būti katalikų kankine.
– Aktorius Guy Pearce’as, su kuriuo vaidinote ir 2007-aisiais, filmavimo aikštelėje pasakė: „Vis dar atrodai kaip 13-metė.“ Ar šiuos žodžius įvertinote kaip komplimentą?
– Manau, nelabai ir pasikeičiau. Prisipažįstu, kad dingo paaugliškas nepasitikėjimas savimi, kita vertus, aktoriams būdinga elgtis kaip vaikams. To norėčiau ir aš.
– Turite omenyje vaikišką atvirumą?
– Taip. Ir dorus siekius.
– „Mariją, Škotijos karalienę“ režisavo moteris, jūsų partnerė buvo aktorė M.Robbie. Neseniai nusifilmavote juostoje „Mažosios moterys“, kurioje vėl teko dirbti su „Boružėlės“ režisiere Greta Gerwig ir daugeliu kitų aktorių moterų, tarp jų – Holivudo žvaigžde Meryl Streep.
Ar tokiuose moteriškuose filmuose dirbama kitaip?
– Iš esmės ne. Visi siekia tobulo rezultato.
Skirtumas gal tik tas, kad filmavimo aikštelėje tvyro kitokia atmosfera. Jei kūrybinėje komandoje daug vyrų, kalbama apie jiems rūpimus dalykus, kai daug moterų – narpliojamos moteriškos temos.
Atvirai sakant, kūrybinėje moterų komandoje labiau pasitikiu savimi – lyg būčiau tarp draugų. Tokia atmosfera man labai patinka.
– Anksčiau gyvenote Londone ir Niujorke, dabar grįžote į Airiją. Nejaugi niekada neviliojo Holivudas?
– Esu mąsčiusi, kad galėčiau persikelti į Los Andželą, bet ne dėl Holivudo, o dėl ten gyvenančių draugų.
Vien dėl darbo niekada nesu keitusi gyvenamosios vietos. Tiesa, teko gyventi ir Berlyne.
– Tuomet, kai filmavotės trileryje „Hana“ ar nuotykių komedijoje „Viešbutis „Didysis Budapeštas“?
– Vaidinant „Viešbutyje...“ Jį daugiausia filmavo Gerlice, bet savaitgalius visada praleisdavau Berlyne.
– Aktorius Billas Murray, taip pat vaidinęs šiame filme, Gerlicą pavadino tyliausia pasaulio vieta.
– Taip, ten nedaug žmonių, jaunesnių nei 60 metų.
– Sakėte, kad nesiveržiate gyventi Holivude, bet pernai po Auksinių gaublių teikimo ceremonijos ten, regis, gerai pasilinksminote?
– Į miestą atvykau tik vienai nakčiai. Gavau Auksinį gaublį (už vaidmenį „Boružėlėje“. – Red.), bet nedalyvavau nė viename vakarėlyje.
– O buvote pasipuošusi tokia gražia suknele!
– Dėkoju. Pamenu, visur pribyrėjo tų mažų sidabrinių suknelės siūlelių.
– Ar jums svarbūs gaunami apdovanojimai?
– Nesakau, kad nenoriu laimėti. Nuo vaikystės trokštu visuomet būti geriausia.
Malonu, kai mane lygina su tokiomis aktorėmis kaip M.Robbie, Frances McDormand, M.Streep ir Sally Hawkins.
– Dramos „Marija, Škotijos karalienė“ režisierė J.Rourke mano, kad daugelis aktorių šioje juostoje sutiko filmuotis tik dėl jūsų. „Neįtikėtina, kad jauna moteris gali turėti tokią įtaką“, – sakė ji. Jaučiatės įtakinga?
– Aš nevartočiau tokio skambaus žodžio, tačiau dėl komercinės ir meninės filmo „Boružėlė“ sėkmės mano dalyvavimas kokiame nors projekte jam tik padeda.
– Ar tokia įtaka ilgalaikė?
– Jei ištiks nesėkmė, jos, žinoma, neliks. Nesijaučiu visagalė, nes filmą kuria daug žmonių. Todėl mane ir traukia režisūra, nes tuomet kontroliuočiau visą kūrybos procesą ir galbūt galėčiau pasirinkti porą išmintingų bendraminčių.
– Toks yra didžiausias jūsų troškimas?
– Muzikantas gali paimti gitarą, ją suderinti ir groti, o norint kurti filmus reikia žmonių.
Nuostabu, jei jie bendraminčiai.
– Beje, apie gitarą. Nusifilmavote atlikėjo Edo Sheerano dainos „Galway Girl“ vaizdo klipe. Jį matė beveik pusė milijardo žmonių – nepalyginamai daugiau nei iki šiol jūsų 20 filmų. Ar tai netrikdo?
– Juk tai tik trijų minučių vaizdo klipas, o ne dviejų valandų filmas. Norint pamatyti „Galway Girl“ niekur nereikia eiti. Ir peržiūra nemokama.
Edui patiko, muzikiniai vaizdo klipai mane taip pat traukia.
Neslėpsiu – malonu sutraukti tokią gausią auditoriją.
– Ar nejaučiate, kad per praėjusius metus moterys Holivude įgijo daugiau įtakos?
– Manau, kad taip. Kita vertus, tai nereiškia, kad iki šiol kine nebuvo moterų. Tik, regis, viskas vis tiek likdavo tų pačių žmonių rankose.
Parengė Ona Kacėnaitė
