Pasižadėjimą neišvykti pasirašęs V.Kažys šiuo metu dienas leidžia erdvioje sodyboje Toliejuose (Molėtų r.).
70 hektarų ūkis, keliasdešimt mėsinių galvijų herefordų, trys Vidurio Azijos aviganiai – tuo dabar rūpinasi V.Kažys, kurio kaip teisėjo įgaliojimai sustabdyti.
Toliejuose neseniai lankėsi LNK laidos „KK2“ žurnalistai.
„Jėzau, Jėzau! Kokį gerą žmogų suėmė! Aš jam širdį atiduočiau. Kokios nesąmonės čia darosi?“ – laidos rengėjų sutiktas ir apie V.Kažį paklaustas vietos gyventojas Tomas apsipylė ašaromis.
Įsijautrinęs vyras dievagojosi, kad už tokį nuostabų kaimyną net gyvybės nepagailėtų.
„Jis iš mūsų perka uogas. Normaliai moka. Kitą kartą dar brangiau negu turguje, – Tomui pritarė jo brolis Egidijus. – Jis labai myli ir gerbia gyvulius. Ypač šunis.
Jis pirmiausia su šunimi pasisveikins, o paskui jau su žmogumi.“
Tiesa, ne visi kaimynai teisėju taip žavėjosi. Štai Mindaugas skundėsi, kad eidamas pasivaikščioti V.Kažio sodybą aplenkia iš tolo, nes bijo laikomų šunų.
„Vienas šuo toks piktas! Ir didelis kaip teliokas“, – šiurpdamas pasakojo Mindaugas.
„Šunys kaip šunys. Sodybos teritorijoje jie buvo kažkam įkandę.
O už teritorijos ribų nežinau, kad būtų ką apkramtę“, – pasitikęs žurnalistus nuo apkalbų savo augintinius gynė V.Kažys.
Didžiuliai šunys klauso tik sodybos šeimininko, su juo bendraujančių žmonių nepuola.
„Labai stipriai neįkąs, bet grybštelėti gali.
O jeigu manęs nebūtų – negaliu garantuoti, kuo viskas baigtųsi“, – paaiškino žurnalistui šeimininkas.
Kai kurie kaimynai skundėsi, kad V.Kažio tvora nutiesta iki Ilmėdo ežero vandens, nors pagal įstatymus turėtų būti palikta 10 metrų atvira pakrantės zona.
KK2 žurnalistai apie tai paklausė teisėjo.
Šis bandė aiškinti, kad prieiga prie vandens yra, bet prispaustas įrodymų pasiteisino – gali būti, kad gyvulius prižiūrintis žmogus, neapsikentęs jų laisvo vaikščiojimo, prikalė stulpų ir užmetė tinklą. V.Kažys pažadėjo viską sutvarkyti.
Sodybą Aukštaitijoje ant Ilmėdo ežero kranto teisėjas įsigijo prieš dvidešimt metų, o ūkį įkūrė maždaug prieš penkerius.
Tiesa, ūkis įregistruotas žmonos Ingos vardu. „Pirmiausia sūnus ūkį įkūrė. Dabar yra žmonos ūkis. Yra du ūkiai. Aš iš esmės jiems tik padedu.
Kadangi dabar jokio kito užsiėmimo neturiu, tai ir dirbu ūkyje“, – apie savo kasdienybę pasakojo nuo darbo nušalintas teisėjas.
Tvoromis apjuostoje teritorijoje stovi senas sodybos pastatas, arčiau ežero – naujas gyvenamasis namas.
Ant ežero kranto – pirtis, ūkinės paskirties statiniai, daugybė įvairios technikos.
V.Kažys aprodė ūkį, stebint filmavimo kameroms maitino duona mėsinius galvijus.
Vyras atvirai pasakojo, kad ūkininkauti yra pelningiau nei teisėjauti.
„Už nušienautas pievas ir sukauptą šieną mokamos išmokos. Su sūnumi tai padarome per du mėnesius. Gauname maždaug tiek išmokų, kiek aš per metus uždirbu teisėjaudamas“, – džiaugsmo neslėpė V.Kažys.
Teisėjas pajamų gauna ne tik iš ūkio. Vilniaus senamiestyje, Subačiaus gatvėje, turi patalpas, kurias nuomoja masažo salonui ir SPA centrui.
„Ten pirmame aukšte priklauso tik vieno buto patalpos ir rūsys po butu. Viskas deklaruota.
Iš tos nuomos gaunu daugiau, negu bankui reikia mokėti paskolas“, – apie neprastą savo finansinę padėtį pasakojo pašnekovas.
Nušalintas teisėjas negailėjo gerų žodžių kratą jo bute atlikusiems STT pareigūnams: „Profesionalūs, mandagūs, korektiški.
Viskas buvo idealiai daroma pagal įstatymus. Butas po kratos atrodė lygiai taip pat, kaip prieš kratą, niekas nelaužė baldų, nemėtė, nevertė stalčių.“
O štai Lukiškių kalėjimas jam padarė ne patį geriausią įspūdį. Dėl patirtos įtampos pirmas tris dienas vyras nieko nevalgė.
„Vasarą teko gulėti ligoninėje. Ten maistas šiek tiek geresnis nei kalėjime, bet kalėjime jo kokius tris kartus daugiau“, – lygino V.Kažys.
Didžiulį stresą teisėjas patyrė, kai į teismą buvo vedamas su antrankiais. Jo įsitikinimu, surakinti reikėtų tik, pavyzdžiui, itin pavojingus žudikus arba psichikos ligonius, kurie kelia pavojų sau ir aplinkiniams.
Oficialiai V.Kažys įtariamas kyšininkavimu. Esą jis paėmė kyšį vienoje savo nagrinėtų bylų.
Teisėjas nagrinėjo baudžiamąsias bylas. Kai kurios jų buvo sulaukusios didelio atgarsio.
V.Kažys į laisvę yra paleidęs vieną Vilniaus Lapinų grupuotės lyderių, įtariamą prekyba narkotikais.
Lapinų grupuotė uždirbo milijonus iš narkotikų gamybos ir prekybos, taip pat prekiavo ginklais.
Gaujos nariai kovinių veiksmų mokėsi privačiose šaudyklose, mėgdavo pozuoti apsiginklavę automatais.
V.Kažys sakė gaujos lyderį paleidęs todėl, kad laikyti už grotų dar nenuteistą žmogų – nehumaniška.
„Esu daug paleidęs iš suėmimo asmenų, gal daugiausia iš visos Lietuvos teisėjų.
Mano supratimu, Lietuvoje labai negerbiama žmogaus laisvė. O tai yra viena svarbiausių konstitucinių vertybių“, – kalbėjo V.Kažys.
25 metus teisėju išdirbęs vyras išdėstė principą, kurio laikydavosi: „Jeigu gali žmogaus nenuteisti, tai ir nenuteisk, o jeigu gali nepasodinti, tai nepasodink.“
Parengė Rūta Peršonytė
