Lietuvos kino teatruose pradėtas rodyti mokslinės fantastikos filmas „Kapitonė Marvel“. Jame pirmą kartą „Marvel“ visatoje pasirodė J.Law, ką tik matytas TV seriale „Jaunasis popiežius“.
Kai kurių kino garsenybių gyvenimas neatrodo kuo nors išskirtinis: jos lengvai ištirpsta minioje, rūpinasi šeimos reikalais ir nesuka galvos dėl fotografų.
J.Law – ne iš tokių. Jo tikrasis veidas ekrane ir gyvenime – fatališkas vyras, daužantis širdis, kaip ir jo herojus filme pagal populiarius komiksus „Kapitonė Marvel“.
Britų gražuolio žvaigždė neseniai sužibo iš naujo – apie jį vėl pradėta kalbėti po režisieriaus Guy Ritchie pastatyto „Šerloko Holmso“ ir Paolo Sorrentino „Jaunojo popiežiaus“.
Jo gyvenime būta įvairių laikotarpių, tiek asmeninių, tiek kūrybinių skrydžių ir nuopuolių.
Prieš trejus metus aktorius tvirtino patiriantis visapusišką krizę, tačiau visais gyvenimo etapais jį lydėjo moterys. Jude’o asmeninis gyvenimas ne mažiau intensyvus nei filmai, kuriuose vaidina, ir dėl to kaltas jis pats, nuolatos suteikiantis peno kalboms apie dabartinę, buvusią arba būsimą draugę.
Jei paklaustume J.Law, kas svarbiau – karjera ar moterys, – tikriausiai neišgirstume tiesaus atsakymo.
Aktorius žengė tik pirmuosius žingsnius kine, kai filmavimo aikštelėje sutiko Sadie Frost (53 m.) – savo pirmą žmoną ir pirmų trijų vaikų motiną.
Jam buvo 19-a, Sadie – 25-eri, ji tuo metu jau buvo žmona ir motina. Tačiau, kaip prisiminė Sadie, vos pažvelgusi į Jude’ą pametė galvą.
Sąjunga su S.Frost (ji išsiskyrė, kad ištekėtų už J.Law) aktoriaus gyvenime žymėjo sėkmingą etapą – jo karjera pradėjo kilti.
1996 metais gimė pirmas sūnus Rafferty, 1997-aisiais pasirodė filmas „Gataka“, 2000-aisiais J.Law buvo nominuotas „Oskarui“ už „Talentingąjį misterį Riplį“, tais pat metais gimė dukra Iris, o 2002-aisiais – mažasis Rudy.
Apie bendrą gyvenimą Sadie vėliau parašė knygą.
Joje smulkiai aprašė po gimdymo užklupusią depresiją, laukimo valandas – vyras retai buvo šalia – ir tai, kad pačiai teko mesti karjerą. Tačiau nė žodžio apie neištikimybę.
J.Law laikėsi ilgai, ignoruodamas ištikimų gerbėjų ir žiniasklaidos atakas, audringus vakarėlius su kitomis žvaigždėmis.
Jis netgi atsisakė kraustytis iš Londono į Holivudą, nes šalia vaikų turi būti mokykla ir tėtis, kad pusryčiams suteptų sumuštinį su marmeladu.
To meto interviu britas įrodinėjo: „Kažkodėl aplinkiniai mano, kad esu Dikis Grinlifas iš „Talentingojo misterio Riplio“, plaukioju nuosava jachta, groju saksofonu.
O man patinka šeiminis gyvenimas, aš mielai paimu vaikus iš mokyklos, ruošiu jiems vakarienę.“
Tačiau kipšas vis dėlto pakišo koją: „Alfio“ (2004 m.) filmavimo aikštelėje Jude’as sutiko Sienną Miller (37 m.) ir jam pasirodė, kad tai rimta.
Jai, matyt, taip pat, kol žiniasklaidoje nuvilnijo žinia, kad J.Law susitikinėja su savo vaikų aukle, o Sienna – su Danieliu Craigu (51 m.). Informacija apie abiejų neištikimybę pateko į viešumą ir J.Law, kaip pats įvardijo, tapo „šviežiena spaudai“.
Tokį statusą jis išlaiko jau antrą dešimtmetį. Tiesa, Jude’as ir Sienna kelis kartus – 2005-aisiais ir 2009-aisiais – bandė atnaujinti santykius, bet nieko neišėjo.
Aktorius pamėgo palaidą gyvenimą – sklido gandai, kad megzdavo romanus su kiekviena filmo partnere – nuo Cameron Diaz (46 m.) iki Natalie Portman (37 m.).
Tam tikra prasme britui pasisekė, kad visa tai vyko prieš dešimtmetį. Jei tokie gandai pasklistų dabar, jis atsidurtų judėjimo #MeToo juodojo sąrašo viršuje, o karjera pasibaigtų nė neprasidėjusi.
Bet anuomet jis išsisuko palyginti lengvai – tuo laiku nesukūrė įsimintinų vaidmenų, filmai arba patirdavo nesėkmę (kaip „Padangių kapitonas ir ateities pasaulis“), arba nepateisindavo lūkesčių.
Nepaisydamas nesėkmių Jude’as nesiliovė dirbti ir atsigręžė į teatrą – įkūnijo tokius herojus kaip daktaras Faustas, Henrikas V ir Hamletas.
Ir likimas nutarė suteikti antrą galimybę – režisierius G.Ritchie pasiūlė J.Law daktaro Vatsono vaidmenį „Šerloke Holmse“.
Šis filmas vėl išjudino J.Law karjerą. Paaiškėjo, kad sulaukęs 40-ies jis gali būti ne mažiau žavus nei 30-ies, be to, išmintingesnis, daugiau apgalvojantis savo veiksmus, nebe toks plevėsa.
Jude’as pirmasis parodė Kareniną (Joe Wrighto filme „Ana Karenina“) ne kaip veidmainį niekšą, o kaip pavargusį vyriškį, dar nepraradusį geismo (scena su prezervatyvu dailioje dėžutėje daug kam įsiminė), ir išvilko į dienos šviesą visus vadinamuosius idealius šnipus (sveikas gyvas, D.Craigai!) Paulo Feigo komedijoje „Ji – šnipė“.
Vėliau buvo „Jaunasis popiežius“, kuriame jo herojus jaunas tik pagal Vatikano kriterijus, – nepaprastai išpopuliarėjusio serialo pradžioje Šventajam Tėvui jau 47 metai.
Be kita ko, J.Law šiuo vaidmeniu paklibino ir savo įvaizdį, parodęs Pijų XIII kaip aršų homofobą (aktoriui niekada nebuvo problema ekrane suvaidinti gėjų – nuo Oscaro Wilde’o meilužio biografinėje dramoje „Oskaras Vaildas“ prieš 20 metų iki visiškai naujo profesoriaus Dumbldoro nuotykių filme „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti II“).
Dabar J.Law yra daug ironiškesnis ir atsargesnis. Kaip ir anksčiau, jis neįsivaizduoja gyvenimo be moterų, bet nemezga romanų filmavimo aikštelėje.
Jo naujausioje istorijoje buvo pora modelių, viena jų – Samantha Burke (34 m.) pagimdė jam dukterį, žurnalistė, kurios telefono numerio paprašė tiesiog gatvėje, blizgaus žurnalo redaktorė, britų muzikantė Catherine Harding (28 m.), kuri taip pat pagimdė kūdikį.
Pastaruoju metu J.Law draugauja, o šį vasarį ir susižadėjo su psichologe Phillipa Coan (32 m.).
Norisi tikėti, kad ji padeda ne tik tepti sumuštinius su marmeladu vaikams (aktorius, kaip ir anksčiau, rūpinasi mažyliais), bet ir susigaudyti savyje. Kaip sakė gražuolis Alfis: „Paslėpta individualybė? Visuomet reikia dar ko nors, kad ją atrastum.“
Parengė Milda Augulytė
