„Mūsų bičiuliai gruzinai jau dabar džiūgauja, kad pavėžės tokiais ožkų takais, prieš kuriuos Bolivijos Mirties kelias atrodo kaip šaligatvis prie Seimo.
Žodžiu, bus reikalų!“ – prieš kelionę sakė atokius pasaulio kampelius kartu išmaišęs duetas.
Į kelionę jau išvykę M.Starkus ir V.Radzevičius neabejoja – vėl kas nors įvyks: „Juk visada įvyksta.“ Žygis tęsis daugiau kaip mėnesį
Įveikė tūkstančius kilometrų
Pirmoji Martyno ir Vytaro kelionė „Afrika.LT“, sulaukusi didžiulio visuomenės susidomėjimo, prasidėjo 2006-ųjų pabaigoje.
Nuo Meksikos iki Japonijos, nuo Afrikos iki Kinijos nusidriekė šių dviejų kelionių romantikų maršrutai. Dešimtys tūkstančių nuvažiuotų kilometrų sugulė į televizijos laidas, knygas, interneto puslapius. Tačiau toli gražu ne viskas buvo aprašyta, ne viskas buvo parodyta, ne viskas iškalbėta.
„Iš anksto apie keliones nemėgstame daug kalbėti. Juk to, kas iš tiesų nutinka, nuspėti net neįmanoma“, – patikino M.Starkus.
Kolegoms negaili patarimų
Bene populiariausi XXI amžiaus Lietuvos keliautojai dažnai sulaukia besidominčiųjų įvairiais žygiais klausimų socialiniais tinklais.
Atsakymams, kurių neįmanoma rasti internete, tiek Martynas, tiek Vytaras skiria daug laiko: „Mielai papasakojame apie kraštų, kuriuose esame buvę, subtilybes. Tikrai ne visą informaciją galima rasti viešojoje erdvėje. Net ir šiais laikais.“
Labiausiai norinčiuosius leistis į nuotykius domina, kas lemia vienos ar kitos išvykos krypties pasirinkimą, maršruto sudarymą, būtiniausius pasiimti daiktus.
32 dienas šį kartą kelionėje praleisiantis duetas įsitikinęs, kad svarbu neapsikrauti antraeiliais daiktais ir pasiimti tik tai, ko iš tiesų prireiks: „Yra daiktų, kurie su mumis keliauja tol, kol nusidėvi. Tačiau daug ką galima ir nusipirkti, jei netikėtai prireikia.“
Dvi paras buvo be ryšio
M.Starkus užsiminė, kad ką tik prasidėjusioje kelionėje jau išgyveno naujų potyrių.
„Šiais laikais sunkiai tiesiogiai suprantame frazę „be ryšio“. Jei taip sako, vadinasi, filmas nepatiko, maistas neskanus, knyga prasta. Bet mes ten buvome iš tiesų. Lygiai dvi paras. Vos tik keltas paliko Černomorsko pakrantę ir nusitaikė į Batumį. Nėra „Wi-Fi“, nėra interneto, vietoj TV programų restorane sukasi DVD su kadaise įrašyta rusiško komedijų kanalo dienos programa.
Tu nežinai, kaip sužaidė „Žalgiris“, kas nutiko feisbuko pasaulyje, neturi kaip apie save pranešti namiškiams ir patikrinti elektroninio pašto. Tu atskirtas. Visiška informacinė abstinencija, totali izoliacija nuo viso pasaulio.
Tik didelis, tykiai Juodosios jūros bangas skrodžiantis laivas, kelios dešimtys vangių tolimųjų reisų vairuotojų, per daug į akis nekrintanti įgula ir tavo kelionės draugai.
Net valgyti tvarkingai pakviečia tris kartus per dieną tuo pačiu laiku. Viskas būna jau padėta ant stalo, tad net rinktis netenka. Ką veikti?
Baras su gausia pasiūla yra. Jei ir uždarytas, žinai, kad jo šeimininkas gyvena 432 numeryje, pabeldus tuoj pat ateis. Gali miegoti. Tai taip pat populiaru.
Būna, žmonės čia ir savo baltus kūnus ant denio pašildo, anekdotą kokį išgirsti. Dar slampinėja be tikslo ir daug rūko.
Aš štai guliu ant viršutinės lovos ankštoje, bet tvarkingoje kajutėje, ką tik pabudau, nes po pusryčių nusprendėme permiegoti iš naujo nakties miegą, nes jis pasirodė nekokybiškas. Man sekasi nekaip, o štai apačioje laimėjimai geresni – girdžiu tolygų V.Radzevičiaus kvėpavimą. Jis ramina.
Kažkur jau pamečiau akinius, tad knygos ilgai neskaitau, ji šiaip guli šalia. Užtat daug spoksau į ant sienos kabantį paveikslą. Keistas toks. Jei būtų audra ir laivą pradėtų stipriai supti, užplūdus jūros ligai tas žmogų pritrėškęs milžiniškas kiaušinis ramybės nesuteiktų.
Bet dabar neslegia. Antrą dieną bandau spėlioti jo prasmę, bet dar labai toli nepažengiau, reikia pagalvoti“, – įspūdžiais iš to laiko, kai liko be ryšio, socialiniuose tinkluose dalijosi M.Starkus. (LR)
