Eglės Kernagytės-Dambrauskės gyvenime – karjeros posūkis

„Man buvo penkeri, kai su tėvais ir broliu stovėjome susikibę rankomis Baltijos kelyje 1989 metų rugpjūčio 23 dieną. Gerai prisimenu ilgą žmonių grandinę. Tuo metu jaučiau, kad tai yra kažkas didingo“, – kalbėjo televizijos laidų vedėja Eglė Kernagytė-Dambrauskė (36 m.).

Eglė Kernagytė-Dambrauskė. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eglė Kernagytė-Dambrauskė. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eglė Kernagytė-Dambrauskė ves naują televizijos laidą. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eglė Kernagytė-Dambrauskė ves naują televizijos laidą. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Šis projektas man yra didelis atradimas“, – sakė Eglė Kernagytė-Dambrauskė.<br>Asmeninio albumo nuotr. 
„Šis projektas man yra didelis atradimas“, – sakė Eglė Kernagytė-Dambrauskė.<br>Asmeninio albumo nuotr. 
Eglė Kernagytė-Dambrauskė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eglė Kernagytė-Dambrauskė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eglė Kernagytė-Dambrauskė. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eglė Kernagytė-Dambrauskė. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eglė Kernagytė-Dambrauskė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eglė Kernagytė-Dambrauskė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eglė Kernagytė-Dambrauskė su sūnumis.<br>LR archyvo nuotr.
Eglė Kernagytė-Dambrauskė su sūnumis.<br>LR archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jul 21, 2019, 11:41 AM

Garsaus tautos šauklio, dainuojamosios poezijos pradininko Vytauto Kernagio (1951–2008) dukra Eglė per „Lietuvos ryto“ televiziją pradėjo vesti laidą „Baltijos kelias. Trisdešimt metų“.

Tai dokumentikos ciklas, skirtas Baltijos kelio 30-mečiui. Šia laida siekiama ne tik prisiminti anuos laikus ir to meto didvyrius, bet ir pažvelgti į dabartį bei ateitį – į kiekvieno žmogaus galimybes semiantis įkvėpimo iš praeities kurti laisvę savomis rankomis kiekvieną dieną.

Dvidešimties minučių laida transliuojama šeštadieniais 16.30 val.

E.Kernagytė-Dambrauskė laidose kalbins įvairius pašnekovus skirtingomis temomis: istorijos, politikos, tikėjimo, kultūros, meno, muzikos, teatro, netgi kulinarijos.

„Šioje laidoje norisi parodyti, kaip buvo kovojama dėl nepriklausomybės, kaip per 30 metų keitėsi mūsų šalis, ir paspėlioti, kaip bus ateityje. Šis projektas man yra didelis atradimas.

Anksčiau turėjau daug laimės dirbti su atkurtos Lietuvos 100-mečio projektais ir jau tada mėgavausi bendraudama su žmonėmis, puoselėjančiais Lietuvą.

Tas neperdėtas jų skleidžiamas patriotiškumas teikė įkvėpimo. Taip pat yra ir dabar“, – sakė Eglė.

Pirmose laidose savo požiūrį į Baltijos kelią išreiškė politikas Vytautas Landsbergis, kunigai Algirdas Toliatas bei Robertas Grigas, architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, atlikėjas Andrius Mamontovas, reklamos specialistė ir dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė.

– Kiek ryškūs jūsų prisiminimai apie Baltijos kelią?

– Man buvo penkeri, bet puikiai prisimenu tą dieną. Mūsų šeima iki reikiamos kelio atkarpos atvažiavome baltu mamos aštuntuku, tada ilgai stovėjome susikabinę rankomis.

Kai pavargau, mama mane nešiojo. Nors buvau maža, gerai prisimenu stiprų, visus vienijantį jausmą.

Supratau, kad darome kažką labai reikšmingo.

– Jūsų tėtis vienijo ir telkė tautą savo dainomis, požiūriu į gyvenimą. Ar jums su broliu Vytautu stipriai buvo skiepijamas patriotiškumas?

– Niekada nebuvo sąmoningai skiepijamas patriotiškumas. Jis mumyse buvo savaime. Niekada neįsivaizdavome, kad gali būti kaip nors kitaip.

Tėtis dalyvaudavo visuose įmanomuose renginiuose, dainuodavo dainas, kurios iki šiol kelia šiurpuliukus. Kai artimas žmogus dega kilniomis idėjomis, tu iš jo akių matai ir supranti puoselėjamų vertybių svarbą.

Ir mūsų su broliu vaikai yra labai patriotiški, moka visas senelio dainas. Smagu paklausyti, kaip jie kalba apie Lietuvą, supranta, kad ją reikia saugoti. Jiems gera augti savo šalyje.

Neperšame vaikams tautiškumo idėjų, bet kai minimi svarbūs įvykiai, pasakojame apie praeitį, nes juk jie su laisve auga kaip su duotybe.

– Kuri tėčio daina jums labiausia patinka?

– Man jos visos brangios. Labai skirtingai pagal nuotaiką jų klausausi.

Tėčiui kūryba buvo labai svarbi, ji radosi ne tik dėl savęs. Todėl manau, kad savo dainomis iki šiol jis komunikuoja tiek su šeimos nariais, tiek su savo klausytojais.

Kartais klausydama jo dainų gaunu atsakymus į rūpimus klausimus.

Savo kūriniais tėtis gebėjo paliesti kiekvieno klausytojo širdį. Taip yra todėl, kad viskas tikra, prasminga ir išjausta.

Jo dainos buvo aktualios prieš trisdešimt metų, jos reikšmingos ir dabar, tokios bus ir ateityje.

– Jūs puoselėjate tėčio kūrybinį palikimą, pernai išleidote vinilinę plokštelę „Vytautas Kernagis – Tautos šauklys“. Galbūt numatyta dar kokių nors projektų?

– Šiuo metu kino režisierius Andrius Lekavičius kuria ilgametražį dokumentinį filmą apie jį. Filmas turėtų pasirodyti kitų metų rudenį.

Jame bus siekiama parodyti kitokią V.Kernagio asmenybės pusę, kokios galbūt žmonės nepažįsta.

– Nuo Baltijos kelio akcijos Lietuva labai keitėsi. Per trisdešimt metų šalyje buvo visokių įvykių. Būta ir nusivylimų.

– Ir žmogui augant ne visada viskas klostosi tik gerai. Nusivylimai mus moko ir padeda sugalvoti, kaip galime ką nors pakeisti, kad būtų geriau. Per tuos 30 metų mūsų valstybė labai stipriai užaugo.

Su laisve gavome daug įvairių galimybių. Meno, mokslo žmonės Lietuvą garsina visame pasaulyje.

Šiandieniniams vaikams pasaulis yra daug mažesnis, nei jis buvo mums, o juo labiau mūsų tėvams.

Dabar viskas ranka pasiekiama. Sėdi į lėktuvą ir po dviejų valandų esi kitoje šalyje, klausaisi populiarių muzikos grupių koncertų ar žiūri garsių režisierių spektaklius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: ar turite už ką balsuoti, ponia Seimo pirmininke?