27-erius metus santuokoje su buvusiu Vilniaus meru Artūru Zuoku pragyvenusi visuomenės veikėja skyrybas palygino su netektimi.
„Manau, kad skyrybos tikrai nėra taip skausminga, kaip netekti artimo žmogaus, kaip matyti sergantį vaiką... Skyrybos – kur kas paprasčiau. Nors nelengva“, – prisipažino ji.
Paklausta apie šeimoje patirtus gyvenimus moteris išskyrė vaikus.
„Buvo labai daug išgyvenimų. Buvo labai daug kaltinimų mano vyrui mestų ir tai išgyventi buvo labai sunku. Ir, galbūt, ne tiek man, kiek vaikams. Nes juk ir vaikus mokyklose ne tiek vaikai, bet mokytojai kokią nors repliką pasakydavo“, – tęsė A.Zuokienė.
Skaudžiusi savo gyvenimo įvykiu ji įvardijo sesers mirtį.
„Sesers mirtis yra pats baisiausias dalykas. Čia yra, absoliučiai, neįmanoma susitaikyti. Aš pati mokau kitus, kaip reikia išgyventi gedulą, o pati gedulą jaučiu jau 15 metų“, – atvirai sakė moteris.
Taip pat A.Zuokienė sutiko papasakoti ir apie sūnaus avariją.
„Jis buvo nuvažiavęs pas senelius. Grįžinėjo motoroleriu iš Antakalnio į Užupį. Ir tiesiog garbaus amžiaus žmogus jo nepamatė ir nutrenkė jį. Aš supratau, kad jis ilgai gulės lovoje, bet nepaisant to, kad daugybę metų dirbu su ligoniais ir su medicina, niekada nemaniau, kad gulės taip ilgai. Metus laiko ant patalo, 16 metų vaikas...
Bet dabar, ačiū Dievui, nebėra likę jokių žymių, raumenys ataugo, kaulai suaugo. Dėkoju Dievui, kad turiu sūnų. Jis praktiškai neteko kojos, mes jį turėjome sulipdyti iš gabaliukų“, – apie nelaimingą įvykį pasakojo moteris.
Agnė parodė ir sūnaus šalmą. „Jeigu ne šitas šalmas aš tikrai neturėčiau vaiko“, – sakė mama.
Laidai įpusėjus moteris plačiau papasakojo apie sesers netektį.
„Aš nežinau, kodėl man yra taip skaudu. Negaliu atsakyti, tiesiog – labai skaudu. Per sesers laidotuves nė vienos ašaros neišliejau. Nes esi toks sukrėstas ir tokiam esi šoke, kad tiesiog nėra jokių ašarų, jokių raudų.
Po to, gal po kelių metų, atsirado ašaros, ne tas žodis palengvėjimas, bet tiesiog, kai jau susitaikai, leidi sau verkti. Negali sakyti, kad jos nepaleidžiu, tiesiog noriu turėti sesę. Aš tiesiog kartais galvoju: „Na, kodėl Dievulis pasiuntė man tiek daug bėdų?“, – atviravo ji.
A.Zuokienė nutarė pasisakyti ir apie vaikystėje kamavusias sveikatos problemas.
„Viskas prasidėjo labai seniai, kai man buvo devyneri metai, aš susirgau tokia, labai keista liga – osteomielitu – ir, na, kada taip, liaudiškai tariant, pūliuoja kaulai.
Tai – visiškai imuninė liga, ne infekcinė ir aš penkis metus pragulėjau įvairiausiose ligoninėse. Tai va, šitie dalykai, aš manau, kažkokį tai pažadina jautrumą kitiems ir dėl to gali susitaikyti tiek su kito žmogaus nelaimėmis, tiek su savo nelaimėmis“, – teigė ji.
