Pirmadienį Los Andžele paskelbti 92-ųjų „Oskarų“ nominantai. Pati ceremonija „Dolby“ teatre vyks vasario 9-ąją.
Artėjant ceremonijai prisiminkime kai kuriuos įvykius, įvairiais metais nustebinusius, sutrikdžiusius ar prajuokinusius nominantus, rengėjus ir kitus „Oskarų“ vakaro dalyvius.
Dar 1936-aisiais scenaristas Dudley Nicholsas atsisakė apdovanojimo už filmą „Informatorius“. Jis buvo vienas Scenaristų gildijos iniciatorių, o tokios organizacijos tuo metu Holivude buvo naujiena, studijos visomis jėgomis priešinosi profsąjungų steigimui.
Scenaristų ir Aktorių gildijos ragino savo narius protesto vardan boikotuoti „Oskarų“ ceremoniją, bet dauguma žvaigždžių vis dėlto atėjo į iškilmes. D.Nicholsas buvo principingesnis už kolegas ir prizų teikimą ignoravo.
Aktorė Hattie McDaniel 1940-aisiais išgarsėjo tuo, kad tapo pirmąja juodaode, gavusia „Oskarą“. Apdovanojimas jai skirtas už auklės vaidmenį filme „Vėjo nublokšti“. Tačiau net garbingas apdovanojimas nesuteikė Hattie teisės per ceremoniją sėdėti kartu su kitais filmavimo grupės nariais: vakarą ji praleido specialiai juodaodžiams skirtose eilėse salės gale.
Tuomet niekas nesipiktino tokiomis rasizmo apraiškomis: vien tai, kad apdovanota ne baltoji aktorė, buvo laikoma geroku proveržiu. Kita afroamerikiečių kilmės aktorė gavo statulėlę tik po 51 metų – Whoopi Goldberg buvo pripažinta geriausia antraplane aktore už vaidmenį filme „Vaiduoklis“.
Lygiosios „Oskaro“ ceremonijoje – neįprastas reiškinys, bet vis dėlto retkarčiais pasitaikantis. 1969 metais geriausios aktorės vardą, Amerikos kino meno ir mokslo akademijos nuomone, pasidalijo Katharine Hepburn ir Barbra Streisand. Garbė paskelbti laureatą teko Ingrid Bergman. Pamačiusi dvi pavardes, ji šiek tiek sutriko, tačiau didelio konfūzo pavyko išvengti: K.Hepburn, sužibėjusi filme „Liūtas žiemą“, iš įpročio ceremonijoje nedalyvavo ir B.Streisand galėjo iki valiai pasidžiaugti pergale už vaidmenį filme „Juokinga mergiūkštė“.
Marlonas Brando, kaip ir ne vienas kitas aktorius, 1973 metais nutarė legendinio prizo įteikimą paversti politine manifestacija. Už Vito Korleonės vaidmenį filme „Krikštatėvis“ laimėjęs „Oskaro“ statulėlę geriausio aktoriaus kategorijoje, M.Brando neatvyko jos atsiimti ir vietoj savęs atsiuntė apačių genties aktyvistę Sacheen Littlefeather.
Ji pranešė, kad M.Brando atsisakė prizo protestuodamas prieš žiaurų elgesį su Amerikos senbuviais ir dėl to, kad Holivudas indėnus vaizduoja netinkamai ir stereotipiškai – kaip kraujo ištroškusius laukinius.
Panašiai pasielgė iraniečių režisierius Asgharas Farhadi, 2017-aisiais laimėjęs statulėlę nominacijoje „Geriausias užsienio filmas“. Pagal ką tik iškeptą Donaldo Trumpo įstatymą iranietis paprasčiausiai neturėjo teisės atvykti į JAV.
Nors į „Oskaro“ ceremoniją jį, be abejo, būtų įleidę, filmo „Komivojažierius“ autorius vietoj savęs atsiuntė Anousheh Ansari – pirmąją moterį kosmoso turistę.
Raštiškame kreipimesi A.Farhadi paaiškino, kad ceremonijoje nedalyvauja protestuodamas prieš savo tėvynainių diskriminavimą.
Savo politiniais pareiškimais per 1993-iųjų ceremoniją visus papiktino Susan Sarandon, Timas Robbinsas ir Richardas Gere’as. T.Robbinsas ir S.Sarandon bandė atkreipti dėmesį į ŽIV plitimą tarp Haičio gyventojų, o R.Gere’as, užuot perskaitęs paruoštą tekstą su nominantų vardais, išrėžė aistingą protesto kalbą prieš Kinijos politiką Tibete.
Visiems trims buvo uždrausta rodytis vėlesnėse ceremonijose, bet draudimas buvo pamirštas, kai S.Sarandon 1996-aisiais gavo apdovanojimą už vaidmenį filme „Mirtininkas eina“, o T.Robbinsas – 2004-aisiais už vaidmenį juostoje „Mistinė upė“.
Per 1974-ųjų ceremoniją visas žvaigždes užtemdė vyras, vardu Robertas Opelis. Jis įsigudrino prasmukti pro apsauginius, įsiveržti į sceną ir perbėgti per ją nuogut nuogutėlis. Tai visiškai nesutrikdė ceremonijos vedėjo Davido Niveno, kuris ramiai ištarė: „Keista, kad kai kas pasiruošęs viešai išsirengti ir pademonstruoti visus savo trūkumus tik dėl to, kad prajuokintų publiką.“
Kad ir kaip būtų keista, chuliganas nebuvo nubaustas, jo net neišvijo iš salės. Juokdarys surengė spaudos konferenciją, kurioje paragino visus viešai pasirodyti nuogiems, nes tai „puikus būdas pradėti karjerą“. Didelio populiarumos savo išpuoliu jis nepasiekė, bet keletą pasiūlymų išties gavo.
Jauna aktorė Meryl Streep, 1980-aisiais gavusi „Oskarą“ už vaidmenį filme „Kramer prieš Kramerį“, taip susijaudino, kad iškart po prizo įteikimo nubėgo į tualetą. Ten ji ir pamiršo statulėlę.
Teatrinis numeris, kurį per 61-ąją ceremoniją 1989-aisias parodė Robas Lowe ir Eileen Bowman, vilkėdama Snieguolės kostiumą, virto 15 minučių trukmės beprasmiu maivymusi. Šou pastatė Allanas Carras, filmo „Briolinas“ prodiuseris, visame „svajonių fabrike“ žinomas ekscentriškumu ir nepadoriais vakarėliais.
Pasak „The New York Times“ apžvalgininko, šis šou „amžiams pateko į blogiausių „Oskaro“ nesėkmių sąrašą“.
Maža to, „Disney“ studija supyko, kad Snieguolės įvaizdžiu pasinaudota be leidimo, ir padavė akademiją į teismą, o 17 ryškiausių to meto žvaigždžių, tarp jų – Paulas Newmanas, Gregory Peckas, Julie Andrews, Billy Wilderis, pasirašė dokumentą, kuriame pasirodymą pavadino „gėda visai kino industrijai“.
Numeris, kuris E.Bowman galėjo tapti puikia žvaigždės karjeros pradžia, turėjo priešingą efektą, o R.Lowe vis dėlto pavyko atkurti reputaciją ir netgi sulaukti pripažinimo už vaidmenis serialuose „Parkai ir poilsio zonos“, „Vakarinis sparnas“.
Dviem nesusipratimais įsiminė 2000-ųjų „Oskaro“ ceremonija: abejotina romantika ir nepavykusia vagyste. Angelina Jolie statulėlę už vaidmenį filme „Mergina su trūkumais“ pažymėjo aistringu bučiniu su broliu Jamesu Havenu ir pareiškė, kad „dabar įsimylėjusi brolį ir laiko jį savo sėkmės talismanu“.
Jos poelgis nepaliko abejingų nei gerbėjų, nei piktavalių: prieš tapdama geros valios ambasadore ir šešių vaikų motina, Angelina dėvėjo gotiškus drabužius, buvo ištekėjusi už Billy Bobo Thorntono ir apskritai buvo laikoma keistuole, tad toks elgesys visiškai pritapo prie jos tuomečio įvaizdžio.
Išties istorija pasirodė kur kas proziškesnė: prieš „Oskarų“ ceremoniją Angelina ir Jamesas aplankė savo motiną Marcheline Bertrand, kuri tą dieną turėjo pirmą chemoterapijos procedūrą, ir tai paveikė jų emocinę būseną.
Tais pačiais metais Kino meno ir mokslo akademija neteko beveik visų statulėlių: partija buvo pavogta likus visai nedaug laiko iki iškilmių. Nevykę vagys pasirodė esą du transporto kompanijos, vežusios statulėles iš Čikagos gamintojo į Kaliforniją, darbuotojai.
Jie tikėjosi parduoti vertingą krovinį ir užsidirbti pinigų. Galiausiai „Oskarai“, išskyrus tris, buvo rasti šiukšlių konteineryje netoli vieno prekybos centrų, kur juos išmetė atsakomybės pabūgę vagys.
Viena geidžiamiausių jaunųjų Holivudo aktorių Jennifer Lawrence taip susijaudino, kai 2013-aisiais ėjo atsiimti pirmojo „Oskaro“, kad ant laiptelių, vedančių į sceną, primynė savo suknelę ir pargriuvo. Mergina atsistojo ir net pabandė pajuokauti šia tema. O štai mados namai „Dior“, kurių suknelę vilkėjo aktorė, dėl šio apmaudaus griuvimo gavo papildomai ekrano laiko savo prekės ženklo „reklamai“ ir šios suknelės kaina pakilo iki 4 mln. dolerių.
Ko gero, neįtikimiausias nesusipratimas įvyko 2017 metais, kai buvo paskelbtas ne tas laureatas. Voką atplėšė Warrenas Beatty, Faye Dunaway paskelbė laureatą – „Kalifornijos svajos“.
Miuziklo kūrėjai pakilo į sceną atsiimti statulėlių ir padėkoti, bet čia paaiškėjo, kad pagrindinis apdovanojimas tenka „Mėnesienai“.
Ceremonijos vedėjas Jimmy Kimmelas, bandydamas sušvelninti padėtį, pajuokavo: „Asmeniškai aš dėl visko kaltinu Steve’ą Harvey.“ (S.Harvey, „Mis visata 2015“ ceremonijos vedėjas, taip pat sumaišė laimėtojus. – Red.)
Pagrindinis painiavos kaltininkas buvo Bryanas Cullinanas, audito kompanijos „PricewaterhouseCoopers“ bendradarbis. Ši kompanija yra atsakinga už akademikų balsų skaičiavimą ir informacijos apie nugalėtojus saugojimą.
Bryanas iš anksto žinojo visus „Oskaro“ laimėtojus ir buvo atsakingas už vokus, bet per ceremoniją per daug įsigilino į tviterį ir asmenukes su žvaigždėmis.
Iškart po įvykio akademija rengėsi nutraukti sutartį su PWC, bet pasitenkino B.Cullinano nušalinimu ir procedūros priežiūros sugriežtinimu.
Parengė Milda Augulytė
