Jau kažkelintą kartą, paskelbus „Oskaro“ nominantus, kyla nepasitenkinimo banga – girdi, per mažai nominuota tamsiaodžių, gėjų, neįgaliųjų.
Šįkart Amerikos kino meno ir mokslo akademiją išgelbėjo tai, kad geriausių aktorių penketuke paminėta Cynthia Erivo: biografinėje dramoje „Harieta“ ji vaidina Harietą Tabmen, pabėgusią vergę, tapusią abolicioniste (abolicionizmas – visuomenės politinis judėjimas, kilęs XVIII a. pabaigoje JAV, už juoaodžių vergovės panaikinimą: nuo 1863–1865 m. siekiantis panaikinti rasinę diskriminaciją.)
Vis dėlto vienos tamsiaodės aktorės daugeliui kovotojų už socialinį teisingumą pasirodė per mažai.
Pavyzdžui, „Variety“ žurnalistai reiškia nepasitenkinimą, kad į sąrašą nepateko Lupita Nyong’o, vaidinanti trileryje „Mes“, Eddie Murphy („Mane vadina Dolemaitu“), Jamie Foxxas („Tiesiog atleisti“).
Tačiau nuskriausti ne tik juodaodžiai, bet ir azijiečiai. Atrodytų, net šešias nominacijas gavo Pietų Korėjos „Parazitas“ – ko dar reikia, kad būtų įrodyta, jog akademikai visai nenusiteikę prieš azijiečius?
Bet ne: kritikai susikrimtę, kad „Parazitas“ neturi nominacijų aktorių kategorijose.
O ir aktorės Awkwafina bei Zhao Shuzhen, nusifilmavusios tragikomedijoje „Atsisveikinimas“, nebuvo nominuotos „Oskarui“ (nors pirmoji neseniai už savo vaidmenį gavo Auksinį gaublį).
Įžeidė ir ispanakalbius, lotynų amerikiečius, pirmiausia – Jennifer Lopez, kuri tikėjosi „Oskaro“ už vaidmenį filme „Aferistės“.
Tiesa, į geriausio aktoriaus kategoriją pateko Antonio Banderasas už vaidmenį filme „Skausmas ir šlovė“, bet čia dar klausimas, ar galima ispanų aktorių laikyti pakankamai „spalvotu“, ar vis dėlto ne.
Dar vienas ypač skausmingas dalykas – tai, kad į geriausio režisieriaus kategoriją nepateko nė viena moteris.
Pavyzdžiui, Greta Gerwig, ekranizavusi amerikiečių klasikinį romaną „Mažosios moterys“.
Filmas nominuotas pagrindinėje kategorijoje, asmeniškai G.Gerwig – už scenarijų, bet, kritikų nuomone, nominacija už režisūrą būtų buvusi iš principo svarbi.
Įpykę „Oskaro“ kritikai vardija, atrodo, visas moteris, praėjusiais metais sukūrusias bent kiek įsimintinesnį filmą – nuo Lulu Wang („Atsisveikinimas“) ir Kasi Lemmons („Harieta“) iki prancūzės Celine Sciammos („Merginos portretas ugnyje“) ir debiutantės senegalietės Mati Diop („Atlantas“), ir daro išvadą, jog akademikai galėjo bent ką nors išsirinkti, kad neleistų dominuoti baltiesiems vyrams.
„Tarp nominantų trūksta ne tik spalvotųjų ir moterų. Beveik neatstovaujama neįgaliesiems ir lytinių mažumų bendruomenei, – priekaištavo „Deadline“ žurnalistas Dino Ray Ramosas. – Išimtis tik animacinio filmo „Trūkstama grandis“ režisierius Chrisas Butleris, atviras gėjus, ir seras Eltonas Johnas, nominuotas už dainą „(I’m Gonna) Love Me Again“ iš filmo „Rocketman“.
Piktinasi ir britai
* Neseniai toks pat skandalas kilo ir Didžiojoje Britanijoje: ten teikiama BAFTA premija (ji kartais vadinama britų „Oskaru“) ir visi nominuoti aktoriai bei aktorės pasirodė esą baltieji.
* BAFTA kino komiteto pirmininkas Marcas Samuelsonas paskelbė, kad tai „siutina“ ir žadėjo atidžiai išnagrinėti balsavimo procesą, kad ateityje tokių akibrokštų nebepasitaikytų.
* C.Erivo, kuri nepateko tarp BAFTA nominantų, buvo skubiai pakviesta į prizų teikimo ceremoniją, kad bent pasirodytų, atliktų dainą.
* Ji išdidžiai atsisakė: „Būdama spalvotoji moteris, nemanau, kad spalvotiesiems žmonėms, dirbantiems industrijoje, tinkamai atstovaujama nominacijose. Esu įsitikinusi, kad atėjo permainų metas, mes negalime daugiau nekreipti į tai dėmesio.“
