Filmo „Baltų gentys“ premjeroje – Rasa Arlauskienė ir kiti žinomi žmonės

Lietuvos kino teatruose nuo vasario 21 d. pradedama rodyti istorinė pasakojimo drama „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Vakar sostinėje buvo filmo premjera, į kurią atvyko filmo režisieriai Raitis ir Lauris Abele, o taip pat kviestinė baltų bendruomenės, kultūros, politikos, verslo ir pramogų pasaulio žinomi žmonės. Svečius pasitiko Baltų vikingai, o filmo pristatymą scenoje su dainomis pradėjo Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“.

Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Premjeros svečiai. <br>S.Žumbio nuotr. 
Daugiau nuotraukų (41)

Lrytas.lt

Feb 21, 2020, 1:41 PM, atnaujinta Feb 21, 2020, 1:41 PM

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. O juk mūsų kalbos kilusios iš tos pačios baltų prokalbės. Gal vertėtų bent metus pasimokyti mūsų kalbų mokykloje? Juks esame broliai. Apie tai ir yra šis filmas – apie mūsų bendrą kilmę – apie mūsų protėvius, baltų gentis.

Jau seniai reikėjo, kad kažkas sukurtų šiuolaikinį filmą apie mūsų bendras Baltijos šaknis. Mes visi esame tarpusavyje susiję ir neturėtume to pamiršti. Mūsų tikslas buvo padaryti filmą vizualiai patrauklų, kad taip pat motyvuotume jaunesnes kartas domėtis istorija. Manau, nesvarbu, ar filmą sukūrė latvis, ar lietuvis, rezultatas būtų panašus. Tai istorija, kurią papasakojo vienas iš mūsų, gyvendamas savo laisvoje šalyje“, – sakė filmo režisierius Raitis Abele. 

„Baltų gentys“ – tai informatyvus, edukacinis filmas, kurį privalo pamatyti kiekvienas lietuvis, kad suprastų, iš kur mes atėjome, kur mūsų šaknys? Dokumentinė drama paneigia baltų žmonių, kaip taikių ūkininkų, mitus ir sukelia diskusiją – kiek mažai mes žinome apie kraują, kuris teka mūsų venose. Kas iš tikrųjų buvo mūsų protėviai – paskutinieji Europos pagonys? Ir kieno krauju paženklintas krikščionybės kelias į Baltų žemes?

Pasakojimas nukelia į XIII amžių. Danų pirklys-šnipas, krikščionis Larsas, patenka į baltų tautų žemes (Prūsiją, Lietuvą, Latviją), kur dalyvauja religinėse apeigose, žiauriose kautynėse, o vasaros saulėgrįžos metu tampa kuršių vergu ir netgi kovoja su kryžiuočiais. Tai unikali dramatiška kelionė į praeitį – į nežinomas baltų genčių žemes.

Filmas žavi įspūdingais vaizdais, paslaptingais ritualais, susipynusiais su magija, ugningomis kovomis už laisvą žemę ir legendomis apipintu gyvenimo būdu! Kas buvo paskutinieji Europos pagonys ir kuo jie tikėjo?

Filmas susideda iš istorinių rekonstrukcijų, gyvų veiksmo scenų ir kompiuterinės animacijos. Ši istorija pasakojama su aktoriais be jokio dialogo. Vienas iš pasakotojų yra Larsas, kuris pateikia XIII amžiaus krikščionišką pagoniškos gyvensenos požiūrį, o kitas pasakotojas objektyviai perteikia kontekstą kaip mokslo ekspertų informaciją.

Dokumentinė drama „Baltų gentys“ buvo filmuojama dvejus metus. Tai užtruko tiek ilgai, nes filmui reikėjo ir šiltos vasaros, ir auksinio rudens, lietaus, purvo, sniego, rūko, ledo, saulėlydžio, debesų ir t.t.

Šiame filme dauguma rašytinių šaltinių yra iš Skandinavijos sagų ir vokiečių kronikų. Filmo kūrėjai atsakingai stengėsi išlaikyti istorinį tikslumą, bendradarbiaudami su istorijos tyrinėtojais, archeologais, mitologais, savo srities profesionalais iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Filme dalyvavo 500 aktorių iš visų Baltijos šalių.

Filmas sukurtas 2018 metais Latvijoje ir skirtas Latvijos Respublikos 100-mečio paminėjimui.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.