„Visgi tarp chorvedžio ir lenktynininko aš įžvelgiu tam tikrų panašumų. Šiose srityse reikalingos panašios vidinės savybės, charakterio bruožai.“
Garsus vyras sako, kad nors daugeliui lenktynės asocijuojasi su itin ekstremalia veikla, jis negalvoja, kad jo užsiėmimas yra ekstremalus:
„Ekstremalu yra tada, kai žmogus daro tai, ko neišmano. Man, pavyzdžiui, ekstremalu būtų gaminti valgyti. Aš galėčiau vadintis nebent neblogu sumuštinių gamintoju ar kiaušinienės kepėju.“
Daugelis galvoja, kad Benedikto Vanago gyvenimas sukasi tik apie lenktynes, tačiau jis pats ne kartą pabrėžia, kad lenktynės yra tik jo darbas:
„Lenktynės nėra mano gyvenimo ašis. Kai aš nedirbu, aš dažniausiai net nevairuoju. Jeigu tenka važiuoti tolimesnius nei 150 km atstumus, aš imu vairuotoją, nes taupau laiką. Kelyje telefonu ar kompiuteriu aš galiu daryti kitus darbus arba tiesiog pamiegoti, o tai yra iš esmės geriau nei vairavimas.“
B. Vanagas retai kalba apie vaikus ar asmeninį gyvenimą, tačiau šį kartą buvo atviras. Jam svarbiausia, kad jo vaikai nugyventų įdomų ir prasmingą gyvenimą:
„Man gaila žiūrėti į žmones, kurie savo vaikuose bando įgyvendinti savo nepasisekusias svajones. Man svarbu, kad mano sūnus ir dukra nugyventų įdomų gyvenimą, kad gautų daug patirties, o dar svarbiau, kad būtų tiesiog išmintingi. Mano sūnus tikrai būtų turėjęs didelį mano palaikymą, jeigu būtų norėjęs tapti lenktynininku, bet jis yra pasirinkęs šiek tiek kitą kelią ir aš jį palaikau. Man tik svarbu, kad jis savo srityje būtų geriausias.“
Ką tenka B. Vanagui ištverti Dakare, kodėl pasirinko kovinio šaulio kelią ir ką jam reiškia patriotizmas, žiūrėkite laidoje „Pagaliau savaitgalis“, šeštadienį, 10.30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
