Istorinė, kultūrinė, pažintinė laida „Nacionalinė ekspedicija“ (LRT) turės dar vieną tęsinį. Eterį ji pasieks rudenį arba žiemą.
Ekspedicija prasidės liepos 6 dieną varpų skambesiu Vilniaus universiteto Didžiajame kieme, prie Šv.Jonų bažnyčios.
Ekspedicijos dalyviai per pusketvirtos savaitės ketina įveikti daugiau kaip 1,5 tūkst. km.
Kelionė prasidės sausuma su apsilankymais Krokuvoje ir Prahoje, vėliau į Dunojų leisis Bavarijos (Vokietija) mieste Ingolštate ir vandens paviršiumi drieksis iki Serbijos bei Rumunijos sienos.
„Iš pradžių mes norėjome keliauti tik Nemunu. Kai ekspedicija sulaukė didžiulio susidomėjimo, pamanėme, kad verta apkeliauti visą LDK.
Tai ir padarėme. Po žygio į Latviją, Livonijos, Kuršo žemes, buvome nusiteikę keliones baigti, tačiau prieš kelis mėnesius kalbantis su LRT vadovybe kilo mintis pasiūlyti projektą, kuris būtų susijęs su ne taip plačiai viešojoje erdvėje nagrinėta tema – Gediminaičių bei Jogailaičių dinastijos įtaka Europai.
Daugelis turbūt žino, kad XVI a. Jogailaičiai valdė teritorijas nuo Baltijos iki Adrijos jūros, nuo Adrijos – iki Juodosios.
Tai buvo viena įtakingiausių Europos giminių ir neabejotinai įtakingiausia Vidurio ir Rytų Europoje“, – naujos ekspedicijos ištakas apibūdino vienas jos sumanytojų žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Jis neslėpė nebuvęs itin gerai susipažinęs su šiuo Lietuvos istorijos puslapiu: pamatęs XVI a. pradžios Jogailaičių plėtros žemę net atsilošė – niekada neįsivaizdavo, kad Vilniuje pradėta kunigaikščių dinastija, vėliau virtusi karališkąja, per santuokas, pirmiausia moterų, įsitvirtino ne tik Vidurio Europoje, bet ir Vokietijoje.
„Tiesą sakant, Dunojus jau seniai kirbėjo mano mintyse, – sakė E.Jakilaitis. – Jis tarsi tolimas, bet kartu artimas. Netgi lietuvių liaudies dainose minimas Dunojėlis – sraunios, plačios, galingos upės atitikmuo.“
Ekspedicijos dalyviai taip pat daug kalbės apie XX amžių: nuo Niurnbergo proceso, Austrijos, iš kurios kilęs ne tik Wolfgangas Amadeus Mozartas, bet ir Adolfas Hitleris, „Prahos pavasario“, Vengrijos sukilimo.
XX a. istorija sukels daug ginčų tarp šiųmetės ekspedicijos dalyvių.
Į juos įsitrauks iki šiol nematytas dalyvis, sutikęs keliauti bent jau vokiškojoje dalyje, – buvęs „Laisvosios Europos“ radijo žurnalistas, politologas, istorikas Kęstutis Girnius, gimęs pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, baigęs mokslus JAV, Harvardo universitete.
Bus ir kitų epizodų, iki šiol neregėtų ekspedicijoje. Someljė ir restorano savininkas Arminas Darasevičius džiaugėsi, kad irgi turės misiją: kelionės dalyviai lankysis garsiuose Austrijos ir Vokietijos vynuogynuose, aludėse, kavinėse. Maisto, kulinarinės kultūros šiemet išties bus daug.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius jau irgi susitarė su nacionalinių parkų, gamtos muziejų, kurių daugybė palei Dunojų, šeimininkais.
Šįkart jam draugiją palaikys žurnalistas Edvardas Kubilius, kuris, kaip senas radijo vilkas, bus atsakingas ir už tiesiogines transliacijas, žurnalistų žargonu vadinamas “pasijungimu”, per LRT laidas.
„Lankysime įdomius ūkininkus, kuriems vokiečiai už vieną kiaušinį moka vos ne po eurą, nes vištos ten auginamos superekologiškai“, – kai kurias detales atskleidė E.Jakilaitis.
Kelionė per Austriją negalės apsieiti ir be klasikinės muzikos.
„Dar viena nauja ekspedicijos dalyvė Gerūta Griniūtė, mūsų visų nuostabai, skambins fortepijonu. Netgi laive! – nusijuokė E.Jakilaitis. – Jau nekalbu apie tai, kokia gi gali būti tema, pavyzdžiui, Zalcburge.
Tad ir filmuosime Gerūtą, skambinančią tas melodijas, kurias žino visas pasaulis jei ne iš klasikinės muzikos koncertų, tai bent iš telefono skambučių.”
Istorijos raidą pakeitė Oršos mūšis
1515 m. Vienoje įvykęs trijų Europos monarchų susitikimas, inicijuotas Šventosios Romos imperatoriaus Maksimiliano I ir gavęs Vienos suvažiavimo pavadinimą, buvo vienas svarbesnių įvykių LDK vakarietiškos krypties diplomatijoje.
Bene pirmą kartą tokio lygio susitikime dalyvavo gausi Lietuvos politinio elito delegacija, o jos atstovai užmezgė tiesioginius ryšius su Šv.Romos imperijos sostą turėjusiais Habsburgais.
Suvažiavimo priešistorė nebuvo palanki LDK ir Lenkijai. XVI a. pr. Habsburgų dinastija, neatsisakiusi pretenzijų į Vengrijos ir Čekijos sostus, kūrė plačią koaliciją prieš tuo metu Vidurio ir Rytų Europoje įsitvirtinusius Jogailaičius.
Į koaliciją buvo pakviesta Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, tuomet kariavusi su Lietuva, ir Prūsija, nes Vokiečių ordino magistras Albrechtas Hohencolernas atsisakė pripažinti vasalinę priklausomybę nuo Lenkijos.
Planuota į antilietuvišką ir antilenkišką stovyklą dar įtraukti Daniją, Brandenburgą, Saksoniją ir Moldaviją. Jogailaičiams grėsė priešiškų valstybių apsuptis.
Šią padėtį pakeitė jungtinės lietuvių ir lenkų kariuomenės pergalė kare prieš Maskvą.
LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujami kariai 1514 m. rugsėjo 8-ąją Oršos mūšyje sutriuškino maskvėnus.
Habsburgai pakeitė taktiką ir ieškojo sąlyčio taškų. Priešiškumus turėjo nugludinti 1515 m. vasarą surengtas Šv.Romos imperijos, Lenkijos ir LDK bei Vengrijos ir Čekijos monarchų susitikimas.
Preliminarios valdovų Maksimiliano Habsburgo ir brolių Vladislovo bei Žygimanto Senojo Jogailaičių derybos 1515 m. gegužę įvyko Bratislavoje. Galutiniai susitarimai pasirašyti Vienoje.
Vienos suvažiavime pasirašytomis bendradarbiavimo sutartimis buvo pasidalyta politinė įtaka ir teritorijos Vidurio bei Rytų Europoje.
Vienas svarbesnių Lietuvos laimėjimų buvo Habsburgų sąjungos su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste nutraukimas. Maksimilianas įsipareigojo neremti ir Vokiečių ordino, todėl jam garantuota teisė paveldėti Vengrijos ir Čekijos sostus.
Visa tai buvo sutvirtinta dvigubomis dinastinėmis sužadėtuvėmis. Vengrijos ir Čekijos sosto įpėdinis Vladislovo sūnus Liudvikas Jogailaitis turėjo vesti Maksimiliano anūkę Mariją Habsburgaitę, o Liudviko sesuo Ana turėjo ištekėti už Marijos brolio Ferdinando.
Šį įvykį medžio raižinyje įamžino garsus dailininkas Albrechtas Düreris.
