Sprendimą kadaise iš Vilniaus centro persikelti į miesto pakraštį R.Mikelkevičiūtė vadina vienu išmintingiausių savo gyvenime.
Atokiau nuo miesto, bet ne gūdumoje gyvenanti šeima džiaugiasi už namo slenksčio atsiveriančiomis erdvėmis, gamtos grožiu, ramybe.
Maža to, ji įsitaisė nediduką ūkį – vištų ir gaidį, prie kurių vėliau pritapo kelios Indijos greitosios antys ir net trys šunys.
Rūta augintinių nuoširdžiai troško, kad būtų linksmiau gyventi, kad turėtų savų kiaušinių.
Rozalija, Melisa, Smilga, Rožyte ir Ferdinandu pavadinti paukščiai anuomet tapo tikromis žvaigždėmis, apie juos rašė spauda.
Jie ir dabar sėkmingai tebegyvena, bet praėjusį savaitgalį sulaukė papildymo.
„Dar 8 vištaitės. Mažytės, dar cypsi kaip viščiukai.
Žinau, kad ne vienas suka pirštu ties smilkiniu, o mums smagu – savi kiaušiniai, jei karantinas, – turime ką valgyti, vaikams džiaugsmas.
Na, kiemui ir gėlėms nėra džiaugsmo, bet juk grožiu sotus nebūsi!
Tiesa, gaidžio šį kartą nepirkome. Jau pasimokėme – eina jis švilpt: mušasi, piktas ir jokios naudos.
Visai kaip gyvenime“, – linksmai naują pirkinį feisbuke pristatė R.Mikelkevičiūtė.
Naujieji įnamiai vardų dar neturi, juos sugalvoti – sūnaus Jono užduotis. Bet niekas nedega, vištoms dar tik du mėnesiai.
Jos nėra kokios nors egzotiškos veislės – tiesiog dedeklės, pirktos iš ūkininko.
Rūta jau įpratusi: jos pusryčiai – du kiaušiniai. Į juos nespjauna ir kiti šeimos nariai – vyras Rolandas, vaikai Dominyka ir Jonas.
Tik neseniai šeima pastebėjo, kad kažkaip sumažėjo vištų dėslumas.
Vėliau paaiškėjo, kad jos niekuo dėtos – netoliese įsitaisiusios kelios gudruolės šarkos sugeba anksčiau už šeimininkus pasimėgauti kiaušiniais.
