Dainininkas senoviniais daiktais susidomėjo dar vaikystėje.
„Mamos draugas savo sename name aptiko pluoštą senovinių pinigų. Kiek pamenu, tai buvo cariniai popieriniai rubliai.
Banknotai buvo labai dideli, todėl jie man, dešimtmečiam vaikui, paliko neapsakomą įspūdį.
Pamatęs, kad pinigais labai domiuosi, tas vyras man juos tiesiog atidavė. Taip tapau numizmatu“, – pasakojo M.Vitulskis.
Operos solistas prisiminė, jog vėliau jo kolekcija pildėsi giminaičių ar kaimynų dovanotomis monetomis ar popieriniais banknotais.
Vieni eksponatai buvo vertingesni, kiti – mažiau. Vieni senesni, kiti šių laikų.
Žmonės vaikui parveždavo kitų šalių pinigų iš kelionių po užsienį. Dažniausiai tai buvo nedidelio nominalo monetos arba kupiūros. Tačiau vaikui tai buvo smagus ir įdomus užsiėmimas.
„Deja, šios kolekcijos neišsaugojau. Kai susirgo mama, mums stigo pinigų ir būdamas 16 metų visus eksponatus buvau priverstas parduoti.
Už juos gavau turbūt apie 50 litų“, – pasakojo M.Vitulskis.
Atlikėjo aistra seniems pinigams nedingo net ir pardavus vaikystės laikų kolekciją. Praėjus maždaug dešimtmečiui jis vėl pradėjo rinkti monetas.
M.Vitulskį labiausiai domina lietuviški pinigai, kurie, jo teigimu, yra mūsų istorijos dalis.
Vyras džiaugiasi turėdamas tarpukario laikų litų, tarp jų ir sidabrinių monetų.
Jis taip pat turi ir auksinių caro laikų monetų, kitų pinigų.
„Neperku dideliais kiekiais, bet atsiradus laisvų pinigų stengiuosi įsigyti. Matau dvigubą naudą.
Man tai yra sielos pamaloninimo procesas. Be to, siekiu, kad tai vėliau virstų investicija į mano sūnų Herkaus (5 m.) ir Ajaus (6 m.) ateitį bei mokslus“, – sakė M.Vitulskis.
Atlikėjas mėgsta ne tik senovinius pinigus, bet ir kitus antikvarinius daiktus. Jam patinka autentiški daiktai, kurių kaina ir vertė nuolat kyla.
Susiję straipsniai
Vienu seniausių įgytų eksponatų M.Vitulskis įvardijo kirvuką, kuris neabejotinai yra kelių tūkstantmečių senumo. Dainininkas turi ir senovinių peilių.
„Gali būti, kad praėjusiame gyvenime buvau samurajus, kad peiliai domina“, – svarstė pašnekovas.
Jis sendaikčių ieško Lietuvos ir užsienio šalių turguose bei parduotuvėse ir internete, eksponatais keičiasi su kitais kolekcininkais.