Vyriškumo simboliu laikomas aktorius, scenaristas, teatro ir televizijos režisierius K.Martinekas žavi daugybę dailiosios lyties atstovių. Tad nenuostabu, kad jo gyvenime meilės netrūko.
Antrąja jo žmona tapo Vokietijos televizijos žvaigždė Lisa Martinek. Ji mirė 2019 m. birželį Elbos saloje (Italija), į kurią buvo atvykusi panardyti. Pramogaujant moteriai sustojo širdis. Šiemet aktorė būtų šventusi 50-ąjį gimtadienį.
1992-aisiais susituokusių K.Martineko ir L.Martinek santuoka truko vos trejus metus.
2002-aisiais ji susipažino su Vokietijoje gyvenančiu italų aktoriumi Giulio Ricciareli (56 m.). 2009-aisiais pora susituokė. Jie susilaukė trijų vaikų.
O Varšuvoje gimęs ir Hamburge gyvenantis aktorius K.Martinekas yra vedęs trečią kartą.
Balandį 74-ąjį gimtadienį atšventęs vyras atrodo kur kas jaunesnis.
– Ar vienas kitą mylintiems žmonėms reikia tuoktis? – paklausė žurnalistai K.Martineko.
– Neabejotinai. Bet santuoka neturi tęstis visą gyvenimą.
Vis dėlto bent jau dalį gyvenimo kelio nueiti su meile – nuostabu. Gyvenu jau trečioje santuokoje, kuri tikrai man bus paskutinė.
– Ar visos jūsų santuokos panašios?
– Visos mano žmonos buvo daug jaunesnės.
Visas jas skatinau aktyviai veiklai. Kai jos atrasdavo savo kelią, labai didžiuodavausi ne tik jomis, bet šiek tiek ir savimi.
– Kokia buvo jūsų pirma santuoka?
– Labai rumpa. Su Katja tuokėmės labiau dėl gražios šventės.
Vestuvėms išsinuomojome Hamburgo traukinių stoties „Dammtor“ pastatą.
Susirinko pusė miesto. Buvo patiekta daug užkandžių, mus linksmino muzikos grupė.
Visiems papasakoję, kad povestuvinės kelionės vyksime į Veneciją, įšokome į traukinį ir išlipome pagrindinėje Hamburgo geležinkelio stotyje.
Iš šios santuokos gimė mano pirmasis sūnus Krystofas.
– O kokia buvo antroji santuoka?
– Su Lisa susipažinome, kai jai buvo 18 metų. Septynerius metus buvome pora.
Tai buvo meilė iš didžiosios raidės.
Su ja mielai būčiau susilaukęs vaikų, bet ji nuo jaunystės energingai siekė karjeros. Tai pasiteisino – ilgainiui Lisa tapo viena geriausių vokiečių aktorių.
– O kokios buvo jūsų skyrybos?
– Išsiskyrėme gražiuoju ir likome draugais. Susitikdavome per filmų premjeras, festivaliuose, per jos gimtadienį, kurį švęsdavome vasario 11-ąją.
Iki šiol nesuvokiu, kodėl Lisos maudynės jūroje baigėsi tragiškai. Ji buvo sveika, sportiška, žinojo savo galimybes.
Buvau tiesiog priblokštas. Tai vadinama likimu.
– Kaip jus paveikė Lisos mirtis?
– Anksčiau visada manydavau, kad kiekvieno žmogaus likimas – jo paties rankose. Bet iš tiesų niekas dėl nieko negali būti tikras.
Jei yra Dievas, lemdamas Lisos likimą jis padarė didelę klaidą.
– Dabar esate vedęs jau trečią kartą.
– Kai vedžiau Hilly, buvau jau 50-ies. Ši santuoka padarė mane daugiavaikiu tėvu. Hilly padovanojo man tris nuostabius ir sveikus vaikus: sūnų Frytzą, dukteris Leony ir Smyla.
Visų jų varduose, kaip ir pirmagimio Krystofo, yra raidė „y“.
Tapau rūpestingu tėvu, pamiršau teatrą ir televiziją.
Stengdamasis kuo daugiau laiko būti su vaikais, pradėjau rašyti scenarijus. Juk šį darbą kuo puikiausiai galima atlikti namie. Netrukus ir Hilly susidomėjo scenarijų rašymu, pradėjome kartu kurti.
Ji, kaip ir Lisa, greitai tapo savarankiška. Viena parašė Tilo Schweigerio filmo „Medaus pilna galva“ („Honig im Kopf“) scenarijų. Ši senatvine demencija sergančio tėvo istorija tapo vienu populiariausių vokiškų filmų.
Parengė Ona Kacėnaitė
