Laidos fimavime pastebėjimais dalinosi ilgametis krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras bei ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ir atsargos karininkas Aurimas Navys.
Kai aneksavęs dar neužgrobtas Ukrainos sritis Putinas prabilo apie branduolinio ginklo panaudojimą, Vakarai tokį jo grasinimą įvertino rimtai, o amerikiečių strategai dar kartą ėmė modeliuoti branduolinio karo scenarijus. Tad kokie jie būtų, ir koks branduolinis karas galėtų laukti?
Anot L. Linkevičiaus, Rusija visais laikais ruošėsi kovai su Vakarais ir NATO, todėl tuo, kad jų branduoliniai ginklai nukreipti būtent į Vakarus, stebėtis nereikėtų. Tačiau nepaisant to, kad Rusijoje beprotybės pakanka, anot L. Linkevičiaus, branduolinio ginklo ši šalis panaudoti neturėtų net dėl kelių priežasčių.
„Galbūt kariškiai tai pakomentuoti galėtų daugiau, bet kiek tai suprantu aš, vargu ar iš to būtų kokia nauda mūšio lauke. Aišku, priklausomai nuo to, kur ginklas būtų panaudotas, politinės pasekmės būtų labai skausmingos. Vargu, ar Rusijai šioje situacijoje reikėtų į tai žiūrėti labai lengvai – ne tik sąjungininkų, bet ir Rusiją tiesiog suprantančių šalių ratas tirpsta tiesiog akyse. Vis dažniau net ir viešojoje erdvėje pasirodo priekaištai ar klausimai, kurie atspindi vertinimus iš tokių šalių, kaip Indija, Kinija. To ignoruoti negalima – kitaip tai būtų visiškas užsiblokavimas“, – sakė L. Linkevičius.
Su tuo laidoje sutiko ir A. Navys, norintis tikėti, jog Kremliaus režimas dar nėra tokios desperatiškos būklės, jog norėtų nusižudyti. Tiesa, klausimų Putino grasinimų realumu kelia ir tai, kad Rusijoje veikia tikrai ne visi branduoliniai užtaisai.
„Šiuo metu yra duomenų, kad apie 1500 branduolinių užtaisų, o ypač didesnio galingumo strateginiai užtaisai, paskutinį kartą buvo tikrinti 2010 metais. Ar tai yra tiesa, sunku pasakyti, bet tokia yra informacija – greičiausiai jie neveikia“, – sakė jis.
Taip pat, anot A. Navio, visuomenė turi ne visai teisingą įsivaizdavimą apie tai, kaip branduolinis ginklas apskritai galėtų būti panaudotas.
„Nėra taip, kad tiesiog pasiimi jį ir iššauni. Reikia suprasti, kad mes apskritai nežinome – išskyrus labai galingų valstybių žvalgybų darbuotojus – kaip ta sistema veikia. Antras svarbus dalykas – turime suprasti, kad norint tokį ginklą panaudoti, pirmiausiai reikia tokį užtaisą paimti iš saugojimo vietos. Visi šie dalykai yra stebimi žvalgybos, o tiek JAV, tiek Jungtinė Karalystė, tiek ir NATO leidžia suprasti, kad jei kažkas pajudės, niekas netylės ir imsis veiksmų. Tai – pirmas žingsnis, kaip būtų galima stabdyti bandymą panaudoti branduolinį ginklą“, – sakė A. Navys.
L. Linkevičiaus teigimu, branduolinio ginklo panaudojimo klausimu Rusija, kaip jai įprasta, tiesiog siekia visus bauginti. O Vakarų šalys savo ruožtu ne tik pateikia viešus pasisakymus, bet tą daro ir privačiais kanalais.
„Kietas atsakymas iš amerikiečių yra tiesiog būtinas. NATO gynybinėje doktrinoje ir visuose dokumentuose parašyta, kad branduolinius ginklus turėsime tol, kol jie egzistuos pasaulyje. Visa tai turi būti aiškiai iškomunikuota tiems, kurie dar šiek tiek mąsto – tikėkime, kad toje šalyje dar ne visi išprotėję. Turėkime tokios vilties“, – sakė L. Linkevičius jis.
Anot jo, pagrindinė rusų derybinė taktika visuomet susidėjo iš blefavimo ir gąsdinimų, tad šis atvejis – ne išimtis:
„Ir taip buvo visuomet. Jei tai nesuveikia, jie sugalvoja kažką kitą, ir eina tol, kol kiti bijo. Šiuo atveju, tai yra ta pati situacija ir prie to negalima prisidėti. Tai – dalis apskaičiavimo. Dabar, artėjant žiemai, vienas frontas yra Europos užšaldymas, o kitas – gąsdinimai branduoliniu ginklu.“
