Atlikėja planavo keliauti ir užsiimti savanoryste porą savaičių, bet nuvykus į Nepalą planai pasikeitė. Ji neslėpė, kad tokia patirtis ją sukrėtė ir iš gerosios, ir iš blogosios pusės. Atlikėja liko net porai mėnesių, o tai ją stipriai pakeitė ir privertė susimąstyti apie gyvenimą.
„Išvažiavau trims savaitėms, bet prabuvau mėnesius. Taip jau atsitinka, kai nenusiperki bilieto atgal. Buvo labai stiprus kultūrinis, emocinis šokas. Kai matai tuos vaikus, kai matai, kad tavo mokinukai, kurių yra 12, tu jiems atneši 3 saldainius, o jie visi po lygiai juos pasidalina. Arba, kad jie pasidaro žaidimą iš akmenų ir jiems gerai. Tada ir galvoji, ar man tikrai tiek daug reikia, kiek atrodo? Nes iš tikrųjų, ar ta laimė nėra čia kartu su manimi? Tikrai labai daug pergalvojau apie save, savo požiūrį“, – atvirai dalijosi M. Linkytė.
Nors atlikėja planavo išvykti ir pabėgti trumpam nuo kūrybos, muzika vis tiek ją pasivijo. O nuostabiausia tai, kad ją, atliekančią lietuviškus kūrinius, labai pamilo vaikai ir net įsiminė dainos žodžius.
„Susidraugavome, po keleto savaičių jie internete pamatė, kad aš dainuoju ir išsiprašė, kad padaryčiau koncertą. O mieliausias dalykas buvo, kad vėliau jie vaikščiodami mokyklos koridoriais dainuodavo – „Šilta, šilta“. Įspūdis ir jiems buvo pamatyti kitą žmogų iš kitos šalies ir man matyti juos“, – pasakojo Monika.
Pasirodo, atlikėja iš kelionės parsivežė ne tik gražius ir jautrius prisiminimus. Ji vos sugebėjo ištrūkti ir išgelbėti kitus iš vos liūdnai nepasibaigusios katastrofos.
„Nepale važiavau iš vieno miesto į kitą. Mes važiuojame, naktis. Ir naktinis autobusas pradėjo degti. Niekam nerūpėjo, nors vieno žmogaus sėdynė tiesiog degė. Žodžiu, rūksta autobusas ir niekas nereaguoja. Nubėgau pas vairuotoją pasakyti, kad degam, bet kol pats vairuotojas suprato, ką norėjau jam pasakyti, praėjo nemažai laiko. Ir vien todėl, kad aš sustabdžiau autobusą, užgesinome tą gaisrą, nežinau, kaip viskas galėjo baigtis“, – Monika dalijosi trečiadienio vakarą laidoje „Šeškinės 20“, 20 val., per LNK.
