Dainininkė Liveta Kazlauskienė, laidoje kalbėjusi apie dar prieš 30 metų diagnozuotą ligą ir jos sukeltus negalavimus, atskleidė jog išgyveno labai sunkų laikotarpį, kuomet kasdienius planus tekdavo koreguoti dėl suprastėjusios sveikatos.
„Pradžioje negalėjau suprasti, kodėl nuolatos jaučiuosi pavargusi. Visuomet trūko miego, jaučiausi prislėgta, pastebėjau, kad tapau prastesnės nuotaikos, nenorėjau nieko veikti, o kartais būdavo net tokių dienų, kuomet norėjosi tik žiūrėti į lubas ir verkti. Galvojau, kad galbūt esu pervargusi nuo naktinio darbo, kadangi tekdavo ilgai dirbti, o kitą rytą anksti keltis, ruoštis koncertams, kurių būdavo net ir trys per dieną. Laisvesnėmis dienomis vyras ragindavo ilsėtis, daugiau miegoti. Tačiau kad ir kiek laiko skirdavau poilsiui, to padaryti niekaip nepavykdavo, todėl nusprendžiau kreiptis pagalbos į gydytojus“, – apie pasireiškusius simptomus kalbėjo atlikėja.
Pasak estrados dainininkės, tik gydytojų suteikta pagalba padėjo išsiaiškinti tikrąją simptomų atsiradimo priežastį.
„Kuomet nuvykome pas gydytoją, su ašaromis akyse papasakojau, jog paskutiniu metu prastai jaučiuosi, dažnai net ir pasirodymų metu norisi verkti. Taip pat išsipasakojau apie kamuojantį antsvorį, kurį skubiai reikėjo reguliuoti, kadangi ant scenos esančias moteris visi nori matyti lieknas, dailias bei gražias. Manęs išklausiusi gydytoja rekomendavo išsitirti skydliaukę ir nustatė hipotirozę. Ši diagnozė reiškė, kad mano skydliaukės veikla yra susilpnėjusi. Ji ir lėmė šių simptomų atsiradimą“, – pasakojo žinoma moteris.
Anot laidoje kalbėjusios medicinos centrų „Antėja“ direktorės medicinai, šeimos gydytojos Neringos Sakalauskės, skydliaukės pakitimai gali būti pastebimi ir plika akimi. Nors skydliaukė akivaizdžiai gali būti padidėjusi, nereikėtų sunerimti, kadangi tai ne visuomet reiškia ligą.
„Skydliaukė randama prie Adomo obuolio ir jos padidėjimą galima pastebėti be įrangos. Tačiau ne visada skydliaukės padidėjimas gali reikšti blogą dalyką. Neretai pasitaiko atvejų, kuomet skydliaukė vizualiai padidėjusi, bet hormonų santykis kraujyje nėra sutrikęs“, – teigė gydytoja.
Pasak šeimos gydytojos, apie tam tikrus skydliaukės sutrikimus gali įspėti pasireiškiantys skirtingi simptomai.
„Skydliaukės ligos dažniausiai pasireiškia dėl dviejų jos būsenų – kuomet skydliaukės veikla sulėtėjusi, arba atvirkščiai, labai aktyvi. Jeigu skydliaukės veikla yra suprastėjusi, žmones kamuoja nuolatinis nuovargis, nemiga, sausa, pleiskanojanti oda, depresinė nuotaika, o moteris – ir mėnesinių ciklo sutrikimai. Kuomet skydliaukė gamina ir išskiria per didelį kiekį hormonų, pasireiškia simptomai priešingi hipotirozei – dirglumas, padidėjęs prakaitavimas, padažnėjusi širdies veikla“, – kalbėjo gydytoja N. Sakalauskė.
Skydliaukė – vienas svarbiausių organų ir jos veikla turi įtakos mūsų visam organizmui. Anot gydytojos, skydliaukė yra atsakinga ir už žarnyno veiklą, tad jai sutrikus pastebimi ir tam tikri organizmo pokyčiai.
„Skydliaukė yra atsakinga ir už medžiagų apykaitos veiklą, kuomet gaunamas deguonis ir maistas yra paverčiamas energija. O energija yra reikalinga visam mūsų organizmui, smegenims, širdžiai ir visoms organizme esančioms ląstelėms. Kartais pasitaiko atvejų, kuomet žmogus pastebi, kad pradėjo augti svoris, tačiau apetitas nėra padidėjęs. Šie procesai vyksta dėl to, jog organizme esanti energija nėra naudojama, o kaupiama“, – pasakojo gydytoja.
Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė laidoje teigė, jog laboratoriniai skydliaukės tyrimai yra lengviausias ir greičiausias būdas norint įvertinti skydliaukės hormonų pusiausvyrą. Įtarus skydliaukės funkcijos sutrikimus, reikėtų atlikti tirotropino hormono tyrimą.
„TTH – tai skydliaukę stimuliuojantis hormonas. Kadangi šio hormono tyrimas yra atliekamas nustatant pirmines skydliaukės ligas, gydytojui pastebėjus tam tikras patologijas, pirmiausia rekomenduoja atlikti būtent šį tyrimą. Taip pat paskiriami ir laisvo tiroksino (LT4) bei laisvo trijodtironino (LT3) koncentracijos organizme nustatymo tyrimai“, – pasakojo gydytoja.
Anot gydytojos, skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekis organizme kinta dienos eigoje, todėl dažnu atveju tyrimai atliekami pakartotinai, norint įvertinti tyrimų tikslumą.
„Neretai nustatant skydliaukės ligas neužtenka atlikti tik tirotropino hormono tyrimą, nes jį atliekant skirtingu paros metu, gaunami rezultatai nesutampa. Todėl gydytojai visuomet rekomenduoja atlikti ir kitų hormonų tyrimus. Taip pat pastebėta, kad skydliaukės hormonų gamybą bei jos išsiskyrimą reguliuojančio hormono koncentracija organizme priklauso ir nuo metų sezono. Žiemą tirotropino hormono koncentracija būna didžiausia, o vasarą – mažiausia“, – kalbėjo laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė.
Pasak specialistės, sutrikus skydliaukės veiklai yra sekinamas visas organizmas, todėl svarbu žinoti, kad profilaktiniai tyrimai gali padėti laiku aptikti negalavimų priežastis ir jas pašalinti.
„Dalis mokslininkų teigia, jog sulaukus 35 metų reikėtų kartą per 5 metus išsitirti skydliaukę. Kita dalis mokslininkų mano, kad 35 – 50 metų žmogus turėtų tirtis skydliaukę bent kartą per 3 metus. Taip pat yra manančių, kad nepriklausomai nuo amžiaus, skydliaukę reikėtų tirtis visiems kartą per 3–5 metus. Svarbu, pajutus pirmuosius ligos požymius laiku kreiptis pas gydytojus, kurie padės nustatyti negalavimus ir paskirs tinkantį gydymą“, – pasakojo gydytoja E. Marciuškienė.
