Praėjusių metų pavasarį ekranuose pasirodžiusi amerikiečių režisierių Dano Kwano (35 m.) ir Danielio Scheinerto (35 m.) komedija „Viskas iškart ir visur“ („Everything Everywhere All at Once“) apie skalbyklos savininkę, keliaujančią po multivisatą, iš pradžių atrodė kaip kuriozas, tačiau per metus virto lavina, nušlavusia viską savo kelyje: ši juosta laimėjo septynis „Oskarus“, tarp jų – geriausio filmo kategorijoje.
Ankstyvą kovo 13-osios rytą Lietuvos laiku „Dolby“ teatre Los Andžele baigėsi 95-oji „Oskarų“ teikimo ceremonija. Nugalėtojai buvo skelbiami tiesiogiai per ABC televiziją.
Pradėdamas renginį vedėjas Jimmy Kimmelas priminė praėjusių metų „Oskarų“ ceremonijos incidentą, kai aktorius Willas Smithas skėlė antausį komikui Chrisui Rockui už tai, kad šis pajuokavo apie jo žmonos ligą.
„Norime, kad jums būtų smagu, norime, kad jaustumėtės saugiai, o svarbiausia, kad aš būčiau saugus, – sakė J.Kimmelas. – Jei kas nors per šį renginį griebsis smurto, bus apdovanotas „Oskaru“ už geriausią vaidmenį ir jam bus leista pasakyti 18 minučių kalbą.“
Vakaro favoritu tapo amerikiečių režisierių D.Kwano ir D.Scheinerto filmas „Viskas iškart ir visur“, pelnęs septynis apdovanojimus – už geriausią filmą, režisūrą, originalų scenarijų, pagrindinį vaidmenį, antraplanį moters vaidmenį, antraplanį vyro vaidmenį ir montažą.
Filme pasakojama apie moterį, kuri gali matyti savo versijas iš paralelinių visatų ir judėdama tarp jų bando išgelbėti jas nuo sunaikinimo.
Filmas buvo išleistas į ekranus 2022-ųjų pavasarį ir visame pasaulyje uždirbo daugiau nei 103 mln. dolerių. Jis tapo didžiausios sėkmės sulaukusiu nepriklausomų kūrėjų studijos „A24“ projektu per visą jos istoriją.
„Oskarų“ ceremonijoje D.Scheinerto ir D.Kwano komedija tapo tituluočiausiu filmu nuo 2009-ųjų, kai aštuonias statulėles pelnė „Lūšnynų milijonierius“ („Slumdog Millionaire“).
Daugiausia apdovanojimų – vienuolika – vis dar turi „Ben-Huras“ (1959 m.), „Titanikas“ (1997 m.) ir „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas“ („The Lord of the Rings: The Return of the King“, 2003 m.).
Kinų kilmės Malaizijos aktorė Michelle Yeoh tapo pirmąja azijiete, pelniusia geriausios aktorės „Oskarą“. Prieš tai ji daug vaidino veiksmo filmuose, tokiuose kaip „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ („Crouching Tiger, Hidden Dragon“), „Taip, ponia!“ („Yes, Madam!“).
„Moterys, neleiskite niekam sakyti, kad jūsų žydėjimo laikas baigėsi, – ragino 60metė aktorė. – Visiems berniukams ir mergaitėms, šiandien stebintiems šią ceremoniją, tai vilties ir galimybių švyturys.“
M.Yeoh herojės vyrą suvaidino dar vienas ceremonijos triumfatorius Ke Huy Quanas, kuris savo karjerą kine pradėjo dar 1984-aisiais nuo mažamečio kišenvagio vaidmens filme „Indiana Džounsas ir lemties šventykla“ („Indiana Jones and the Temple of Doom“).
Danielių (taip bendravardžių režisierių D.Kwano ir D.Scheinerto duetas save vadina titruose) filmas „Viskas iškart ir visur“ įtiko beveik visiems. Tai ir žiūroviška maginė fantastika, ir šeimos drama (tradiciškai „Oskarų“ mėgstamas žanras), ir moralizuojanti parabolė.
Atrodo, kad būtent moralo dėmuo akademikų pasirinkimui padarė ypač didelę įtaką.
Tad ką byloja filmas, įvertintas net septyniomis „Oskaro“ statulėlėmis?
Skalbyklos savininkei Evelin Vong (M.Yeoh) pasitaikė tikrai sunki diena. Ji turi priimti ir atiduoti klientų užsakymus, tinkamai išvirti makaronus irzliam tėvui, išbarti dukrą Džoi už tai, kad ji nėra ambicinga, kad priaugo svorio ir kad susitikinėja su mergina, o ne su vaikinu, pasiruošti kinų Naujųjų metų šventei ir paruošti dokumentus piktybiškai mokesčių inspektorei (vos ne geriausias Jamie Lee Curtis vaidmuo per visą jos karjerą). O dar negrabaila vyras Veimondas staiga pavargo be dėmesio ir nusprendė pateikti skyrybų prašymą.
Tačiau visos šios problemos pasitraukia į antrą planą, kai mokesčių inspekcijoje Evelin sutinka vyro antrininką iš paralelinio pasaulio.
Pasirodo, ji gyvena multivisatoje, kuriai grėsmę kelia beigelio formos juodoji skylė, sukurta jos įširdusios dukters iš paralelinio pasaulio.
Dabar visos visatos likimas priklauso nuo nervingos 50-metės imigrantės iš Kinijos, nusivylusios savo gyvenimu.
Komedija „Viskas iškart ir visur“ – tai antras bendras klipų kūrėjų vizionierių D.Kwano ir D.Scheinerto filmas, sukurtas nepriklausomos studijos „A24“ užsakymu.
„A24“ – pagrindinė šiuolaikinio keistojo kino kalvė (jie sukūrė ir makabrišką „Paveldėtą“ („Hereditary“), ir sodrų „Žaliąjį riterį“ („The Green Knight“), ir estetišką „Švyturį“ („The Lighthouse“).
Ankstesnis šių režisierių darbas buvo „Žmogus – šveicariškas peilis“ („Swiss Army Man“) – beprotiška fantazija apie draugystę ir vaizduotės galią, kurios herojus – daugiafunkcis kalbantis lavonas. Jį suvaidinęs Danielis Radcliffe’as pagaliau atsikratė Hario Poterio stigmos.
Naujasis Danielių mokslinės fantastikos darbas – Honkongo veiksmo ir kinų „wuxia“ (maginės fantastikos žanras, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Rytų kovų menams demonstruoti) filmų žvaigždės M.Yeoh benefisas. Šios aktorės draminį ir komišką potencialą ilgai ignoravo tiek Holivudas, tiek gimtoji Azija.
Pagal stebuklų ir beprotybės kiekį, tenkantį vienai ekrano minutei, Danielių absurdo fantazija lengvai lenkia bet kokius didelio biudžeto filmus – ir „Daktarą Streindžą: į beprotybės platybes“, ir „Fantastinius gyvūnus: Dumbldoro paslaptis“.
Kad galėtų kovoti, filmo „Viskas iškart ir visur“ herojams, kaip ir Neo „Matricoje“ („The Matrix“), reikia įgyti naudingų įgūdžių. O tam jie turi šokinėti per visatas atlikdami įvairius „statistiškai neįtikėtinus veiksmus“. Kitaip tariant, veikėjai priversti griebtis įvairiausių nesąmonių: valgyti lūpų dažus, pjaustytis pirštus popieriumi, teptis akis rankų dezinfekavimo skysčiu, kišti į išangę falo formos figūrėles.
Paraleliniai pasauliai irgi vaizduojami ironiškai: Evelin tampa tai veiksmo filmų žvaigžde, tai lesbiete su dešrelių („sosiskų“) formos pirštais, tai filosofuojančiu mulkiu, tai virėjo meškėno kolega.
Kiekvieno naujo šuolio į kitokį gyvenimą pradžia – išeiti iš savo komforto zonos ir daryti tai, ko niekas nesitiki.
Evelin, skalbyklos savininkė, lygindama save su kitomis Evelin iš beprotiškos multivisatos – garsia menininke, kung fu meistre, virėja, žmona ir motina, – prieina prie nuviliančios išvados: pasaka apie praleistas galimybes baigėsi tuo, kad ji tapo blogiausia savo pačios versija. Tačiau tai nėra fiasko – būti pirmai nuo galo taip pat laimėjimas, o nesėkmė – pergalės atramos taškas.
Svarstymai apie dvinarį pasirinkimą, alternatyvias visatas, išminto kelio paieškas ir kitas egzistencines bėdas tapo proga D.Kwanui ir D.Scheinertui atverti popkultūros lobių skrynią ir viską iš jos iškrėsti. Jei viskas visur vienu metu – būties egzistavimo būdas, tai ir kino kalba turi būti tokia pati. Tad „Viskas iškart ir visur“ tampa tikru popkultūros nuorodų lobynu.
Filmo kūrėjai cituoja M.Yeoh hitus, kuria odę kung fu kovos menui kaip filme „Nužudyti Bilą“ („Kill Bill“), primena Kar-wai Wongo melodramas, kaip antai „Meilės laukimas“ („Faa yeung nin wa“).
Neapsieita ir be nuorodų į Douglaso Adamso knygas „Keliautojo kosmostopu po galaktiką vadovas“ („The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy“), taip pat į kultinių japonų animatorių darbus (tarp jų pirmiausia atmintyje iškyla Satoshi Kono „Paprika“ ir „Tūkstantmečio aktorė“ („Millennium Actress“) bei Masaaki Yuasos „Proto žaidimai“ („Mind Game“).
Vos ne kadrų tikslumu čia atkuriamos scenos iš „2001 m. kosminės odisėjos“ („2001: A Space Odyssey“) ir „La troškinio“ („Ratatouille“).
Madingas devintojo dešimtmečio ilgesys žiūrovui perteikiamas per aktorių atranką: Evelin vyrą vaidina Ke Huy Quanas, o tėvą – 93-ejų Jamesas Hongas, žinomas iš filmų „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ („Blade Runner“), „Dideli nemalonumai Mažojoje Kinijoje“ („Big Trouble in Little China“) ir „Auksinis vaikas“ („The Golden Child“). Na, o visa ši mišrainė sumontuota su geriausių Edgaro Wrighto komedijų polėkiu.
Tačiau pagrindinė stilistinė nuoroda, žinoma, yra animacinis mokslinės fantastikos serialas „Rikas ir Mortis“ („Rick and Morty“), kurio kūrėjai jau beveik dešimt metų lygiai taip pat jaudinamai sieja filosofinius klausimus ir šeimos dramą su paraleliniais pasauliais, komedija ir tualetiniu humoru.
D.Scheinertas ir D.Kwanas kalba apie gyvenimo prasmę ir nihilizmą, azijiečių tapatybę Jungtinėse Amerikos Valstijose ir tautinius stereotipus, tačiau istorijos centre – reiklios motinos ir nelabai mylimos dukters santykiai.
„Visiems berniukams ir mergaitėms, šiandien stebintiems šią ceremoniją, tai vilties ir galimybių švyturys.
M.Yeoh
Prizų lietus
Geriausias filmas – „Viskas iškart ir visur“ („Everything Everywhere All at Once“)
Geriausias režisierius – Danielis Kwanas ir Danielis Scheinertas („Viskas iškart ir visur“/„Everything Everywhere All at Once“)
Geriausias aktorius – Brendanas Fraseris („Banginis“/„The Whale“)
Geriausia aktorė – Michelle Yeoh („Viskas iškart ir visur“/„Everything Everywhere All at Once“)
Geriausia antraplanė aktorė – Jamie Lee Curtis („Viskas iškart ir visur“/ „Everything Everywhere All at Once“)
Geriausias antraplanis aktorius – Ke Huy Quanas („Viskas iškart ir visur“/ „Everything Everywhere All at Once“)
Geriausias originalus scenarijus – „Viskas iškart ir visur“/„Everything Everywhere All at Once“)
Geriausias adaptuotas scenarijus – „Moterys kalbasi“ („Women Talking“)
Geriausias garso takelis – „Vakarų fronte nieko naujo“ („All Quiet on the Western Front“)
Geriausias animacinis filmas – „Pinokis“ („Guillermo del Toro’s Pinocchio“)
Geriausias montažas – „Viskas iškart ir visur“ („Everything Everywhere All at Once“)
Geriausias dokumentinis filmas – „Navalnas“ („Navalny“)
Geriausias grimas – „Banginis“ („The Whale“)
„Veikėjai priversti griebtis įvairiausių nesąmonių: valgyti lūpų dažus, pjaustytis pirštus popieriumi, teptis akis rankų dezinfekavimo skysčiu.
Dėkojo režisieriui
* Geriausio aktoriaus „Oskarą“ pelnė Brendanas Fraseris (54 m., nuotr.), sukūręs pagrindinį vaidmenį filme „Banginis“ („The Whales“).
* Jo herojus – 270 kg sveriantis ir dėl to prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas gėjus anglų kalbos mokytojas Čarlis, dėstantis nuotoliniu būdu ir nedrįstantis net kompiuterio ekrane pasirodyti mokiniams.
* Filmavimo aikštelėje B.Fraseris dėvėjo protezinį kostiumą, kuris jam pridėdavo nuo 20 iki 130 kilogramų, nelygu filmo scena. Aktorius kasdien po 6 valandas praleisdavo grimo kėdėje. „Kai dienos pabaigoje nusivilkdavau kostiumą, man net pradėdavo svaigti galva, – pasakojo jis. – Supratau, kaip jaučiasi tie, kurių kūnai panašūs. Jie privalo būti neįtikėtinai stiprūs tiek psichiškai, tiek fiziškai.“
* Prieš keliolika metų B.Fraseris, suvaidinęs juostose „Džiunglių karalius“ („George of the Jungle“, 1997 m.) ir „Mumija“ („Mummy“, 1999 m.), buvo tapęs veiksmo filmų žvaigžde. Bet pastaraisiais metais jis ryškesnių vaidmenų negaudavo. Todėl atsiimdamas „Oskarą“ aktorius už suteiktą galimybę pirmiausia dėkojo „Banginio“ režisieriui Darrenui Aronofsky.
„Ačiū už man mestą gelbėjimo ratą. Dėkoju už pripažinimą“, – į režisierių kreipėsi „Oskaro“ laureatas.
Parengė Matilda Aleksandravičė
