Prisiminusi mokyklos laikus, Eva neslėpė– nors dabar jai nestinga energijos ir drąsos, tuo metu ji buvo kitokia, kur kas tylesnė ir drovesnė.
„Aš pasirinkau žurnalistiką tam, kad įveikčiau drovumą. Bet galutinai jį įveikiau po penkiasdešimties. Aš vis dar turiu labai daug kompleksų, todėl man labai juokinga prisiminti, kad darbuotojai mane vadino „velniu, kuris dėvi Prada“, – prisiminusi žinomą filmą juokavo moteris.
Būdama 26 metų, Eva, draugės pagalba, susipažino su architektu, kuris tuo metu gyveno Kyjive. Rašytoja atskleidė, kodėl pirmasis pasimatymas buvo nesėkmingas ir kokie draugės žodžiai viską apvertė.
„Su vyru esame puikus tandemas. Viskas, kas aš esu, esu ir vyro dėka. Šiemet bus 38 metai, kaip esame kartu. Tačiau mes susituokėme ne todėl, kad buvome vienas kitą beprotiškai įsimylėję. Anaiptol“, – atviravo Eva.
Nepaisydama nesėkmingo pirmojo pasimatymo, Eva tuomet dar tik būsimam savo vyrui nusprendė suteikti dar viena šansą ir parašė jam laišką. Gavusi nuostabų atsakymą, moteris suprato, jog tai gali būti tinkamas partneris. Ji pati nuvyko į Kyjivą ir vos po kiek daugiau nei savaitės, pora pasiryžo vedyboms.
„Po 10 dienų aš jam pasiūliau tuoktis ir jis pasakė „gerai“. Todėl man visada yra juokinga, kai žmonės mano, kad yra kažkoks receptas. Nėra recepto...“ – mintimis dalinosi Eva.
Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, Eva pradėjo leisti žurnalą moterims „Ieva“. Šis leidinys išsiskyrė vakarietišku formatu ir aukštos kokybės popieriumi, todėl tapo itin populiarus ir greitai išparduodamas, nė nepaisant aukštos kainos. Moteris atskleidė, kodėl šį žurnalą sukūrė iš pykčio, ir kodėl 20 metų gyvavęs žurnalas galiausiai bankrutavo.
Moteris atskleidė, kad žurnalo bankrotas porą stipriai sukrėtė – net aplankė gėdos jausmas. Todėl jie nusprendė išvykti iš Lietuvos ir pradėti gyvenimą iš naujo. Apsigyvenę Australijoje, Eva ir jos vyras įsigijo kavinę, tačiau ir ten pajautė, jog verslas klostosi nesėkmingai, todėl grįžo į gimtinę.
„Didysis blogis yra tai, jog šiandien puoselėjama nuostata, kad gyvenime reikia visko pabandyti. Nieko panašaus – gyvenime reikia suprasti, ko tau iš tikrųjų reikia, o ne ko tavo protas blaškosi norėdamas“, – dalinosi rašytoja.
Šiuo metu 65 metų moteris spinduliuoja energija. Neseniai Eva išleido jau devintą savo knygą ir sako, jog tik neseniai pradėjo kurti gyvenimą, apie kurį visada svajojo. Australijoje netikėtai atrasta aistra jogai pakeitė moters karjerą – šiuo metu ji yra ne tik rašytoja, bet ir jogos mokytoja.
„Pensija – tai kelias į laimę. Man labai patinka metafora, kad pensija yra kaip trijų kojų taburetė, kurioje svarbios visos trys kojos: finansai, sveikata ir aistra kažkam. Jeigu bent vienos iš trijų kojų nėra, tuomet galas“, – pasakojo ji.
