Po to tarp prezidento ir Mimi užsimezgė romanas, kuris truko 18 mėnesių. Paskutinį kartą pora susitiko 1963 metais lapkričio 15 dieną Manheteno „Carlyle“ viešbutyje, likus dviems mėnesiams iki merginos vestuvių. Tada prezidentas padovanojo jai būsimų tuoktuvių proga pinigų, už kuriuos Mimi nusipirko stilingą pilkos spalvos kostiumėlį „Bloomingdale’s“ prekybos centre. Kitą penktadienį prezidentas buvo nušautas Dalase. Iki tol, kol M. Alford atsiminimų knyga išvydo dienos šviesą, ji niekados viešai nebuvo prasitarusi apie savo santykius su J.Kennedy.
„Man ilgai nedavė ramybės mintis susitikti su ta moterimi. Nors mano tikslas buvo dvejopas. Pirmiausiai galvojau, kad mano motina - Alford bendraamžė, galėjo būti jos vietoje: taip pat visados elegantiškai, bet kukliai apsirengusi, apsiavusi „Pappagallo“ gamybos bateliais, ir kuri taip pat nebūtų atsispyrusi prieš žavingą ir vyriškumo etaloną valstybės vadovą, - rašo žurnalistė ir vertėja Liz Schillinger savo straipsnyje „The New York Times“. - 1960 metais, kai J. Kennedy lankėsi Springfilde, Ilinojaus valstijoje su savo priešrinkimine kampanija, mano motina prasibrovė pas jį į viešbutį. Tada dar būsimas prezidentas palingavo galvą ir pasakė: „Jaunoji panele, man atrodo, kad mačiau jus Springfilde ir praėjusiais metais.“ Jis tiesiog pakerėjo mano motiną, kuri išoriškai buvo kiek panaši į Jacqueline Kennedy. Tačiau išgirdusi iš manęs Alford istoriją sušuko: „Gaila, kad taip atsitiko ne su manimi!“. Be to, man buvo smalsu pažiūrėti į tą santūrią ir kuklią moterį, kuri savo atsiminimų knygoje išskirtinai nepabrėžia „aš“, o rašo apie save, kaip apie vieną iš nereikšmingų personažų 35 JAV prezidento gyvenimo istorijoje.“
L. Schillinger taip pat neslėpė, kad tikėjosi pamatyti paslaptingą, užsidariusią ir ekscentrišką moterį, panašią į aktorės Audrey Hepburn heroję filme „Pusryčiai pas Tifanį“, tačiau ji klydo.
Ponia M. Elford buvo maloni, draugiška ir nuoširdi. Anot L. Schillinger, ji asocijavosi ne su Baltaisiais rūmais, o su televizijos serialu „Bepročiai“ („Mad Men“), kur jaunos moterys užmezgė romanus su vedusiais bosais, pilnos taurės šampano, o peleninės nuorūkų ir kur sekso troškulys nugalėjo moralę. Akivaizdu, kad visa tai neatitinka visuomenėje priimtų normų, tačiau buvo laiko liežuviai už dantų „Dieve, kaip man patinka tas serialas, - sušuko M. Alford. - Būtent taip viskas tada ir vyko“. Ji papasakojo, kad buvo dar visai jaunutė mergina, kai ją priėmė atlikti praktiką Baltuosiuose rūmuose.
Dabar pagyvenusi dama neslėpė, kad norėtų būti panaši į Peggy Olson – gana ambicingą serialo „Bepročiai“ heroję, bet Mimi teko kitas vaidmuo. „Man atrodo, kad jaučiau tą patį, ką tame filme jautė ir Betty Draper herojė, kurios vyras ėjo per moteris“, - prisipažino buvusi prezidento meilužė.
Antrasis Mimi Alford vyras Dickas Alfordas, už kurio ji ištekėjo 2005 metais, praėjus dviems metams po to, kai ją paminėjo Robertas Dallekas savo knygoje „Neužbaigtas gyvenimas: John F. Kennedy, 1917-1963“ („An Unfinished Life: John F. Kennedy, 1917-1963“), neatsitraukė nuo jos nė per žingsnį per interviu su žurnaliste, pasakęs, kad yra čia norėdamas moraliai palaikyti savo žmoną. Per visą pokalbį vyras išdidžiai ir švelniai žiūrėjo į Mimi, kuri su susižavėjimu pasakojo žurnalistei, kaip tapo įtakingiausio vyro pasaulyje meiluže. Taip pat ir apie nevykusią santuoką su pirmuoju vyru, apie tai, kaip jai palengvėjo širdyje, kai galų gale nusprendė praskleisti savo praeities šydą. L. Schillinger paklausė savo pašnekovės, kuri buvo apsirengusi griežto stiliaus juoda suknele ir pasipuošusi perlo auskarais, suteikusiais jai nepaprasto moteriškumo, kaip jai pavyko taip ilgai nuslėpti savo romaną su prezidentu ir taip protingai pasielgti net ir būnant jaunute stažuotoja Baltuosiuose rūmuose.
„Man atrodo, kad tai laikais taip buvo įprasta“, - atsakė M.Alford. Nors dabar Mimi galvoja, kad gal ir nevertėjo tiek ilgai tylėti. „Ilgai saugojant tokias paslaptis, priverčia atsisakyti dalelės savęs“, - sakė ponia Alford. Todėl, anot jos, daugybė metų jautėsi tarsi atkirsta ne tik nuo kitų žmonių, bet ir nuo savęs. Šiek tiek užšokdama į priekį Mimi papasakė, kad visiškai palaiko vykstančius pokyčius visuomenėje. Anot pašnekovės, dabar visuomenės požiūris į jaunas moteris suteikė joms galimybę laisviau jaustis intymioje gyvenimo sferoje.
1963 metų lapkričio mėnesį per išeigines, kai buvo nužudytas J.Kennedy, Mimi buvo su savo sužadėtiniu. Jie ruošėsi tuoktuvėms, kurios buvo numatytos sausio mėnesį. Tačiau apimta skausmo ir nevilties jauna moteris neištvėrė ir papasakojo savo išrinktajam viską apie savo romaną su prezidentu, ką iki tol kruopščiai slėpė. Tačiau būsimasis sutuoktinis pareikalavo daugiau niekada nė žodžio neužsiminti apie Kennedį. Norėdama išsaugoti santykius ir ramybę šeimoje, Mimi nunešė į lombardą prezidento dovanotus auskarus su briliantais, atsikratė ir tuo pilkuoju kostiumėliu, o jo ranka užrašytus žodžius ant fotografijos suplėšė į smulkius skutelius ir išmetė į šiukšlių konteinerį, taip norėdama sunaikinti visus prisiminimus, susijusius su juo.
Tačiau per interviu Mimi neslėpė, kad nesigaili dėl to, kas įvyko praeityje. „O kas būtų nutikę, jei Kennedy nebūtų nužudę tą lapkričio dieną? – paklausė žurnalistė. – Ar jūs būtumėte su juo susitikinėjusi ir po savo vedybų? „Kaip viskas būtų atsitikę, jei jis būtų gyvas ir gyventų Niujorke? - klausimu į klausimą atsakė M. Alford. - Prieš išvykdamas į Teksaso valstiją prezidentas pasakė, kad paskambins man, kai grįš. Bet aš jam atsakiau: „Turėkite omeny, prezidente, kad aš išteku.“ „Žinau, - atsakė Kennedy. - Bet vis tiek paskambinsiu“. Greičiausiai nebūčiau nutraukusi su juo santykių, nes tada, prieš pat mano vedybas jis man pasakė: „Niekados tavęs nepamiršiu“. Nors ir negalvoju, kad būtų pavykę išsaugoti santykius. Tačiau ko labiausiai gailiuosi, tai to pilko kostiumėlio, kurį nusipirkau už jo pinigus. Galvoju, kad net šiandien galėjau juo apsirengti“, - šyptelėjo Mimi.
Po šių žodžių sutuoktiniai sutartinai atsistojo ir gestu parodė norintys atsisveikinti. Juk jiedu atsikėlė prieš penkias ryto ir kiek užsitęsęs interviu juo labai išvargino. Nepaisant to, Mimi Alford, spausdama ranką žurnalistei, pasakė: „Šias pastarąsias dvi dienas jaučiuosi stebėtinai laisva“.
