C. Zeta-Jones miuzikle jautėsi kaip žuvis vandenyje: šoko, dainavo ir baisiausiai stebėjosi Tomo Cruise’o, vaidinančio pagyvenusią roko žvaigždę, dainininko talentu.
Paprasto siužeto juosta, pasakojanti, kaip du neturtingi jaunuoliai (Julianne Hough ir Diego Boneta) siekia savo šlovės valandos, kupina šokių ir dainų, tiesiog pasmerkta populiarumui — Amerikoje spalvingas ir linksmas miuziklas vis dar tebėra vienas mėgstamiausių žanrų.
Su vyru Michaelu Douglasu (67 m.), vaikais Dylanu (11 m.) ir Carys (9 m.) Bermudoje bei Niujorke gyvenanti C. Zeta-Jones mielai pasakojo ne tik apie “Roko amžių”. Aktorė atvirai kalbėjo ir apie ją bei sutuoktinį užklupusias sunkias ligas.
— Praėjusiais metais jūsų vyras ilgai ir skausmingai gydėsi gerklės vėžį. Jūs kenčiate nuo bipolinio sutrikimo (staigios nuotaikų kaitos, kuri dar vadinama maniakine depresija. — Red.). Kaip visa tai ištveriate?
— Vyras neaiškiais skausmais skundėsi jau seniai. Tačiau liga per ilgai buvo netinkamai diagnozuota ir užsitęsė iki vėlyvos stadijos. Gydytojų neapsižiūrėjimas mane tiesiog įsiutino.
Kai galiausiai diagnozė buvo nustatyta, gydymas buvo sunkus, ilgas, skausmingas ir gadinantis nervus. Chemoterapiją ir švitinimą teko iškęsti praktiškai tuo pat metu.
Tai buvo didžiulis išbandymas ne tik jam, bet ir aplinkiniams. Nieko nuostabaus, jei žmogus palūžta.
— Žmonės psichikos ligas linkę slėpti, kad jų nevadintų pamišėliais.
— Mano nuotaikų kaita buvo staigi ir nenuspėjama. Nuo to kentėjo brangiausi man žmonės. Tad ilgai nelaukiau ir psichiatrijos ligoninėje gavau reikalingą pagalbą.
Ieškoti pagalbos ir gydytis nėra gėda. Gėda leisti, kad dėl tavo ligos kentėtų artimieji.
— Jūsų poelgiai žmones glumino dar tada, kai apie psichikos sutrikimą viešai nebuvo paskelbta.
— Taip. Kartą per apdovanojimų teikimą pripliauškiau tiek nesąmonių, kad mane jau norėjo išstumti iš eterio. Švelniai tariant, mano kalba nebuvo elegantiška.
Esu aprėkusi operatorių, palūžusi viešai. Paskui pati netikėjau, kad galėjau taip pasielgti.
Bipoliniam sutrikimui būdingas depresijos ir pakylėtos būsenos kaita. Nuotaika kinta staiga. Susijaudinimas dar labiau išmuša iš pusiausvyros. Aišku, kai žinai, kas tau yra, negalią galima kontroliuoti, ji praktiškai netrukdo gyventi.
— Jūs visada atrodėte tokia tvirta moteris.
— Užsigrūdinau jaunystėje, kai dalyvaudavau aktorių ir šokėjų atrankose — tik užmušta nebeatsistočiau ant kojų.
Vis dėlto valia ir jautrumas — skirtingi dalykai. Taip, esu stiprios valios, artimuosius tai irgi gali erzinti.
Negalima apie žmones spręsti iš įvaizdžio. Asmeniniame gyvenime kartais jaučiuosi visiška žioplė.
Kai prabilau apie savo negalią, sulaukiau ne vienos padėkos — žmonės dėkoja, kad aš apie psichikos problemas kalbu viešai, nesislapstau ir taip padedu kovoti su vienu naujausių sveikatos tabu.
Kai žinomas asmuo viešai prabyla apie savo ligą, tada ir paprastam žmogui lengviau ryžtis paprašyti pagalbos. Juk tai — ne pasaulio pabaiga.
— Kai tiek negandų užklumpa vienu metu, norom nenorom bet kas gali pradėti bambėti.
— Kaip buvau velsietė, taip ir likau. Man priklijavo Holivudo aukštuomenės etiketę. Nepaisydama smūgių, esu dėkinga likimui už gerą gyvenimą. Aš dirbau, užsidirbau ir žinau, kas kiek kainuoja. Kasdien dėkoju Dievui už tai, kad gyvenu gerai.
— Pakalbėkime apie linksmesnius dalykus. Tikriausiai nuo velsietiško lietaus jau atpratote?
— Su vaikais dažnai lankausi pas tėvus. Mano vaikai puikiai žino, kas yra kiaurai kaulus košiantis vadinamasis “horizontalus lietus”. Mes važinėjame į vietos kurortus, kur puikios vaikų žaidimų aikštelės.
Mano vaikus ištiko šokas, kai pirmą kartą sulijo paplūdimyje — jų nuomone, prie jūros privalo būti šilta ir šviesti saulė. Jie nebuvo matę šalto pajūrio, juk užaugo Bermudoje. Paskui priprato, dabar žaidžia ir per lietų.
— Tikriausiai po visų tų negandų buvo smagu pasinerti į darbą. Jūsų įkūnijama mero žmona yra bjauri moteris, kaišiojanti nosį į svetimus reikalus ir užsimojusi išnaikinti roką.
— Jei tik bus proga, aš šoksiu ir dainuosiu. Ir scenoje, ir namuose. Niekada neatsisakysiu pasiūlymo pašėlti su gera kompanija. Mano patarimas poniai merienei būtų toks: pagesk ir permiegok su kuo nors.
Rokas — puikus dalykas. Kadaise pati svajojau tapti roko žvaigžde. Prisimenu, kaip vaikystėje buvau tuomet niekam nežinomos airių grupės U2 koncerte.
Paskui klausiausi jų daugybę kartų, esu pažįstama su Bono. Vis dėlto pirmasis susižavėjimas buvo toks stiprus, kad iki šiol kūnu perbėga džiaugsmo šiurpuliai, kai Bono pasako “labas”. Praėjusiais metais per Heloviną ėjome kaulyti iš jo saldainių.
— Galima tik įsivaizduoti, kaip atrodytumėte tapusi roko žvaigžde.
— Ne viskas tais laikais buvo gražu. Prisiminkime drabužius ir šukuosenas. Maldavau filmo dizainerių, kad neįsijaustų ir neprisirištų prie aštuntojo dešimtmečio retro stiliaus.
Prieš 30 metų pati vaikščiojau suveltais plaukais. Mano šukuosena buvo tiesiog liūto gaurai. Mėgau puoštis, dažytis. Vyresnėse klasėse turėdavau sėdėti paskutiniame suole, nes pro mano kaltūną niekas nematydavo lentos.
— Kieno plakatas kabėjo ant sienos jūsų kambaryje?
— Buvau beviltiška romantikė ir alpėjau dėl “Duran Duran”. Vėliau buvo “Haircut 100” laikai. Man tai atrodė dieviška.
Ir su Adamo Anto baltais dryžiais ant veido vaikščiojau.
— Nebijote prisipažinti?
— Manote, kad dabar kas nors ras mano senų nuotraukų ir išspausdins?
— Rokas ilgai buvo laikomas šėtono pramanu.
— Miuzikle “Roko amžius” mano vaidinama Patricija įsivaizduoja, kad išvaryti šį velnią iš miesto yra jos, kaip mero žmonos, pareiga.
Nesunku vaidinti nirštančią raganą. Bet geriau, kai vaidmuo tampa savas. Kai išmokau choreografo nurodytus žingsnelius, ėmiausi merienės Patricijos būdo. Reikėjo rasti šį tą savyje, kad nesukurčiau karikatūros.
Su miuziklais būtina elgtis atsargiai. Čia galioja taisyklė: “Jei geras, tai labai geras, jei prastas, tai labai prastas.”
— Pastarąjį kartą ekrane šokote “Čikagoje”. Praėjo 10 metų. Ar nebuvo sunku?
— Per tą laiką pagimdžiau antrą vaiką. Jei nešoki ir nesimankštini reguliariai, kūnas apsunksta. Dabar gerokai sunkiau, reikia daugiau pastangų, o aš esu tingi.
— Dviejų jaunuolių, bandančių prasimušti Los Andžele, istorija galbūt priminė laikus, kai pati atvykote į Holivudą?
— Tuo metu Anglijoje apie mane jau buvo girdėję, tačiau Holivude tai neturėjo jokios reikšmės. Čia viską pradedi iš naujo.
Turėjau agentą ir vieną draugą. Viskas. Sveika atvykusi į Los Andželą, bet manykis pati, vaike.
Dažnai kalbėdavausi su mama, ji mane guosdavo, bet nė karto nepasakė: “Vaikeli, mesk viską, grįžk namo.”
Kai prasimušiau ir išgalėjau nusipirkti namuką prie jūros, mama telefonu pradėjo teirautis, kuri jos suknelė labiausiai tiktų pasipuošti per mano premjerą.
— Bet labai vargti tikriausiai neteko?
— Kai ištekėjau už Michaelo Douglaso, kuris yra tikrai turtingas, žmonės pradėjo kalbėti, kad ieškau turtų. Galima pamanyti, kad iki tol vaikščiojau nuoga basa ir badmiriavau.
Juk aš augau nieko nestokodama — tėvai turi saldumynų fabriką, aš lankiau privačią mokyklą.
Mano tėvus tiesiog įžeidė, kad buvau vaizduojama kaip vargšė kaimo mergaitė, ištekėjusi už Holivudo turčiaus. Jie matė, kad su Michaelu esu tiesiog laiminga.
Mudu susipažinome Prancūzijoje, Dovilyje, per Amerikos kino festivalį, kai reklamavau “Zoro kaukę”. Abu esame gimę tą pačią dieną — spalio 25-ąją.
Karjeros šuoliai
■ Catherine Zeta-Jones gimė Svonsyje saldumynų fabriko savininko ir siuvėjos šeimoje. Ji buvo pavadinta savo močiučių Catherine ir Zetos garbei.
■ Vaikystėje mergaitė tapo Anglijos stepo šokių čempione, vaidino vietos teatre, vėliau Londone studijavo dramą.
■ Būdama 17 metų sėkmingai pakeitė susirgusią pagrindinę teatro aktorę ir taip sulaukė šiokio tokio dėmesio.
■ Tėvynėje C.Zeta-Jones išgarsėjo po televizijos filmo “Gegužio žiedai” (1991—1993 m.), vėliau vaidino keliose nenusisekusiose juostose ir galiausiai nusprendė persikelti į Holivudą.
■ Ten jos laukė šlovė. Cameron Diaz atsisakė vaidmens “Zoro kaukėje” (1998 m.), o režisierius Stevenas Spielbergas aktorę buvo matęs Anglijos televizijoje ir rekomendavo filmo režisieriui Martinui Campbellui.
■ Vieno vaidmens ir grožio užteko, kad netrukus Catherine filmuotųsi dideliuose Holivudo pastatymuose — “Spąstuose” (su Seanu Connery) ir Steveno Soderbergho “Narkotikų kelyje” (su M.Douglasu ir Benicio Del Toro).
■ Didžiausia Catherine sėkmė — “Oskaras” už antraplanį vaidmenį miuzikle “Čikaga” (2002 m.) ir Britų imperijos ordinas iš karalienės rankų 2011 m.
■ Šeima vengdama viešumo gyvena savo viloje Bermudoje ir Niujorke.
