Likimas apipylė C. Zeta-Jones ir smūgiais, ir dovanomis

Gundytoja — taip vienu žodžiu galima apibūdinti Catherine Zetos-Jones (43 m.) vaidinamą Denisę filme “Širdžių ėdikas”. Ji nusitaikė į vaikų futbolo trenerį, buvusį šaunų, dabar kiek apipešiotą sportininką Džordžą (Gerardas Butleris).

C. Zeta-Jones įsitikinusi, kad gyvenimą branginti reikia net tada, kai jis negaili smūgių.
C. Zeta-Jones įsitikinusi, kad gyvenimą branginti reikia net tada, kai jis negaili smūgių.
Daugiau nuotraukų (1)

Renata Šutovaitė ("TV Antena")

Dec 8, 2012, 3:52 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 6:56 PM

Kadaise garsus buvęs futbolininkas Džordžas bando ištaisyti praeities klaidas treniruodamas savo sūnaus futbolo komandą. Taip jis tikisi prisigerinti ne tik sūnui, bet ir buvusiai žmonai (Jessica Biel).

Tačiau grįžti į doros kelią jam neleidžia kaimynystėje gyvenančios vienišos motinos.

Išvydusios gana padoriai atrodantį laisvą vyrą, jos puola urmu. Judy Greer herojė — kibi ir mėgstanti paverkšlenti išsiskyrusi moteris. Umos Thurman — nuobodžiaujanti namų šeimininkė. O Catherine Zetos-Jones — intrigantė, turinti itin malonių pasiūlymų.

Velse gimusią aktorę vasarą buvo galima išvysti muzikinėje komedijoje “Roko amžius”, kur ji, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų moralės sergėtoja, tramdė roko bacila užsikrėtusį miesto jaunimą. Scenoje nuo vaikystės vietą radusi Catherine kantriai laukė savo gyvenimo progos ir jai pasisekė — TV serialuose ją pastebėjo Holivudo prodiuseriai ir atrankų režisieriai.

Taip ji gavo Elenos vaidmenį Martino Campbello nuotykių juostoje “Zoro kaukė” (1998 m.) šalia Anthony Hopkinso ir Antonio Banderaso.

Po tokio vaidmens gyvenimas pradėjo šypsotis plačiau. Prabėgus metams ji susižadėjo su Michaelu Douglasu (68 m.). Poros vedybų sutartį žiniasklaida narstė maždaug metus.

Sutuoktiniai kartu jau 12 metų, augina sūnų ir dukterį. Vis dėlto pavyduoliai purvo išpylė nemažai — neva aktorei reikėjo vyro turtų.

Catherine aiškina užaugusi fabriko direktoriaus šeimoje ir vargo nemačiusi. Negana to, jos tėvams pasisekė “Bingo” laimėti 100 000 svarų sterlingų (dabartiniu kursu — apie 420 000 litų), tad mergina galėjusi tenkinti savo norus.

Dabar Catherine ir Michaelo turtas vertinamas 200—300 milijonų JAV dolerių, jie turi šešis didžiulius namus ir butus nuostabiausiuose pasaulio kampeliuose. Vis dėlto supanti prabanga neapsaugo nuo nelaimių.

Michaelas kovoja su gerklės vėžiu (nesaikingas gėrimas ir rūkymas jaunystėje), Catherine kenčia nuo bipolinio asmenybės sutrikimo, sūnus Dylanas irgi turi viešai neaptarinėjamų specialiųjų poreikių, bet šeima nelaimes sutinka ryžtingai nusiteikusi ir nė neketina pasiduoti.

C. Zeta-Jones įsitikinusi, kad gyvenimą branginti reikia net tada, kai jis negaili smūgių.

— Jūs seniai gyvenate Amerikoje. Ar jau pripratote?

— Aš — ne amerikietė. Esu britė. Amerikoje negaliu balsuoti, tačiau nustebtumėte išgirdę, kaip dažnai žmonės klausia mano nuomonės apie amerikiečių politiką. Atsakau jiems: “Atsiprašau, aš balsuoju savo šalyje.”

Čia rinkimų kampanijoms švaistomi sunkiai protu suvokiami pinigai. Mes, britai, esame praktiškesni. Ateina paskirta diena — balsuoji, ir viskas. O čia visi iš proto kraustosi dvejus metus. Juokinga.

— Panašu į muilo operą.

— Tikrai panašu. Tačiau to aš nesuprantu. Išsirinkite gerą prezidentą, ir viskas.

— Negi jūs grįžtate į Didžiąją Britaniją balsuoti?

— Balsuoju ten, kur tuo metu esu, dėl darbo ne visada galiu parvykti. Tačiau esu ištekėjusi už amerikiečio, turiu du gražius vaikus amerikiečius.

Man Amerika buvo labai gera, bet noriu išsaugoti savo britišką pilietybę.

— Kokių britiškų dalykų ilgitės labiausiai?

— Sunku atsakyti, nes iš namų į Londoną išvykau būdama 15 metų, kai pradėjau dirbti. Užsienyje gyvenu ilgiau negu tėvynėje. Mūsų šeima labai artimai bendrauja, todėl man gaila, kad negaliu paskambinti mamai ar senai draugei ir pakviesti paplepėti prie puodelio arbatos.

Reikia nepamiršti laiko skirtumo. Negaliu skambinti mamai kada panorėjusi, nes ji galbūt miega. O kitą dieną užsiimu kuo nors kitu ir pagalvoju: “Ai, paskambinsiu kitą dieną.”

Gaila, kad vaikai su mano tėvais bendrauja vos kelis kartus per metus. Tiesa, mano giminės iš Velso dabar linkę lankyti mane Bermudose ir Niujorke — visiems smagu pabėgti nuo lietaus. Vaikams labai patinka su seneliais ir dėdėmis.

— Kokių britiškų savybių išmokėte vaikus?

— Jie užaugo Bermudose, ten britiškas akcentas net stipresnis už mano. Jų tarimas toks gražus ir taisyklingas, kad kai kas net pasišaipo, kad pernelyg prašmatnus.

Deja, po poros mėnesių Niujorke jie kalbėjo tarsi ką tik ištraukti iš Bronkso. Mano dideliam siaubui, jie nevalgo “Branston Pickle”, marinuotų daržovių padažo, Jorkšyro pudingo. Bet “Piemenų” pyragą jie mėgsta, nes vaikystėje dažnai jo gaudavo. Praktiškai tai vienintelis patiekalas, kurį ruošiu idealiai. Dar jiems patinka su seneliais ilsėtis angliškuose kurortuose.

— Po Bermudų?

— Išvydę horizontalų lietų (išskirtinis gamtos reiškinys, kurį sukelia stiprus vėjas. — Red.), nieko nestebinantį Svansyje, jie negalėjo patikėti. Jiems nesuvokiama, kaip paplūdimyje išvis gali lyti.

— Ar negaila palikti šeimos, juk filmuojatės vis dažniau?

— Dabar mano vaidmenys ne tokie svarbūs, todėl ir laiko atima mažiau. Netempiu ant savo pečių viso filmo.

Suderinu darbo grafiką su vaikų mokykla ir, jei dirbu, tai Michaelas nedirba. Kai Michaelas susirgo, metėme į šalį visus darbus. Gyvenimui grįžus į savo vėžes man pasiūlė kelis nedidelius, bet įdomius, linksmus vaidmenis, kurių atsisakyti būtų buvę kvaila. Mam patinka filmavimo aikštelės ir teatro atmosfera — visi savi, visiems smagu kartu kurti šį tą įdomaus. Esu 43-ejų. Jaunų įsimylėjėlių iki mirties nevaidinsiu. Natūralu, kad darbo mažiau. Būna, kad aktoriai nesusitaiko su senėjimu, reikalauja paaugliams įprastų vaidmenų ir nesupranta, kad ekrane atrodo juokingai. Aš esu labai patenkinta tais nedideliais linksmais vaidmenimis.

— Ką dar norėtumėte nuveikti?

— Visi svajoja apie gerus vaidmenis, o aš dar labai norėčiau didelio originalaus vaidmens Brodvėjaus ar Vest Endo teatre. Vertybės keičiasi. Visą jaunystę triūsiau dėl karjeros. Buvau kupina entuziazmo ir ryžto, visas mano gyvenimas buvo vien darbas. Dabar man jau nereikia švaistyti jėgų tuščiai.

— Pastaruosius kelerius metus jūsų asmeninis gyvenimas buvo kupinas įvykių. Ar tai pakeitė požiūrį į karjerą?

— Žinoma. Manęs nedomina kitų nuomonė, nors anksčiau labiau jos paisiau. Dažniau galvoju apie save, lengviau pasakau “ne”.

Neketinu visą gyvenimą suktis kaip voverė rate. Reikia džiaugtis sveikata. Michaelas laikosi tos pačios nuomonės.

— Ar nelaimės jus užgrūdino?

— Nelabai. Aš nesu valinga, man reikia prisižiūrėti, tausoti save, puoselėti. Gal toks mano įvaizdis atsirado dėl kelių ryžtingų vaidmenų. Žinau, kad ant raudonojo kilimo visada atrodau tvirta, spinduliuoju pasitikėjimu savimi, bet taip būna ne kasdien. Gyvenimas mums siunčia tokių išmėginimų, kuriuos ištvėręs gali džiaugtis. Tai suteikia stiprybės, nes kiekviena iškentėta nelaimė mus apginkluoja, parengia kitoms.

— Kai tekėjote už Michaelo, ar jūsų šeima nebijojo tokios Holivudo garsenybės giminės?

— Jiems tai buvo Michaelas ir jo šeima. Niekuo neypatinga, normali šeima, tik visi iš pramogų verslo. Būna, kad giminėje kelios kartos — santechnikai. O mes esame aktoriai. Mūsų rūpesčiai — kaip ir santechnikų, tik jų gyvenimo niekas neseka. — Ar galima priprasti prie apkalbų ir dėmesio?

— Ne. Niekada neskaitau, kas apie mane rašoma. Gerbiu žurnalistus, nes jie taip užsidirba duonai, bet nieko neskaitau. Kai užgriuvo dėmesys, buvau 22 metų. Sunkiai kapanojausi. Kai sutikau Michaelą, jau buvau užgrūdinta žurnalistų atakų. Iki šiol stebiuosi, kad mane atpažįsta bet kuriame pasaulio pakraštyje. Įsivaizduokite, nuskrendate į Galapagų salas, o ten visi žino, kas jūs toks.

— Jūsų karjera labai vingiuota — šokėja, aktorė.

— Aš tiek kartų beldžiausi į visas iš eilės duris, kad galiausiai man buvo atidaryta. Man sakė, kad niekada netapsiu rimta aktore, nes iš tiesų buvau tik šokėja, netgi ne solistė.

Kai šokių batelius pakabinau ant vinies, kurį laiką nėjau į jokias muzikines atrankas. Po “Gegužio žiedų” nusprendžiau vykti į Ameriką ir pabandyti patekti į kino ekraną. Pasakiau sau: jei per pusę metų nieko negausiu, grįšiu namo. Iki šiol aš čia. Man sako: “Tau pasisekė.” O man atrodo, kad kiekvienas yra savo laimės kalvis. Reikia tik daug ir atkakliai dirbti. Vaidinu nuo devynerių metų, mokyklą mečiau penkiolikos. Kitokio darbo nesu dirbusi, bet jį dirbu gerai.

— Kaip pati apibūdintumėte save?

— Esu daug paprastesnė ir praktiškesnė, negu atrodau, kai žingsniuoju raudonuoju kilimu. Likimui esu dėkinga už tokį gerą ir gražų gyvenimą, bet sunkiai triūsiau ir viską užsidirbau. Kasdien meldžiuosi ir dėkoju Dievui už visas gyvenimo malones.

— Ar po kelerių sunkių metų galite sakyti, kad esate laiminga?

— Žinoma. Mane seniai kamuoja depresija, bet reikia nebijoti gydytis. Dabar jaučiuosi gerai, namie visi sveiki, gyvenimas geras. Tegul tik jis būna toks. Negandų užteko.

Juk milijonai žmonių kasdien susiduria su tokiomis pačiomis nelaimėmis. Nelaimės nėra baisesnės vien todėl, kad jos — mūsų. Jos — kaip visų, tik reikia tai nuolankiai pripažinti.

Kai Michaelas susirgo, nepažįstami žmonės mus užvertė laiškais su užuojautomis ir maldomis už jį. Gyvenimas tęsiasi ir, kol žmogus sveikas ir laimingas, daugiau niekas nesvarbu.

Karjeros ir gyvenimo vingiai

Naujausias aktorės darbas — viliokė Denisė filme “Širdžių ėdikas” su G.Butleriu.

Catherine Zeta-Jones gimė saldumynų fabriko savininko ir siuvėjos šeimoje Svansyje. Ji buvo pavadinta savo močiučių Catherine ir Zetos garbei.

■ Būdama 12 metų mergaitė tapo Anglijos stepo šokių čempione. Susipažinusi su būsimu vyru Michaelu Douglasu, savo meistriškumą demonstravo vonioje — kad nesubraižytų medinių kambario grindų.

■ Būdama 17 metų ji sėkmingai pakeitė susirgusią pagrindinę teatro aktorę ir taip sulaukė šiokio tokio dėmesio.

■ Tėvynėje C.Zeta-Jones išgarsėjo po televizijos filmo “Gegužio žiedai”, vėliau vaidino dar keliose juostose, bet jos nesulaukė sėkmės, ir galiausiai nusprendė persikelti į Holivudą.

■ Holivude sėkmė pagaliau nusišypsojo. Cameron Diaz atsisakė vaidmens “Zoro kaukėje”, o režisierius Stevenas Spielbergas buvo Catherine matęs Anglijos televizijoje ir rekomendavo filmo režisieriui Martinui Campbellui.

■ Vieno vaidmens ir grožio užteko, kad netrukus Catherine jau filmuotųsi dideliuose Holivudo pastatymuose, tokiuose kaip “Spąstai” (su Seanu Connery) ir Steveno Soderbergho “Narkotikų kelias”.

■ Didžiausia C.Zetos-Jones sėkmė — “Oskaras” už antraplanį vaidmenį miuzikle “Čikaga” ir Britų imperijos ordinas iš karalienės rankų 2011 metais.

■ 2000-aisiais C.Zeta-Jones susituokė su aktoriumi M.Douglasu. Pora augina du vaikus: 11 metų Dylaną ir 9 metų Carys.

■ Kai pasaulį išvydo Dylanas, Catherine gimtojo Svansio gyventojai miesto centre iškėlė vėliavas ir gėrė šampaną.

■ Prieš dvejus metus aktorės vyrui M.Douglasui buvo diagnozuotas gerklės vėžys. Praėjusių metų pradžioje pranešta, kad ligą jis įveikė.

 ■ Šeima vengdama viešumo gyvena savo dvare Bermudose ir Niujorke.

■ Catherine mėgsta sumuštinius su rūkyta lašiša, ypač daug jų suvalgė būdama nėščia.

■ Ji bent du kartus per savaitę žaidžia golfą, kartais — su draugėmis. Jei nesiseka, visos drožia pietauti ir gerti vyno.

■ Catherine dainuoja karaokę ir visur vežiojasi grotuvą.

■ Aktorė juokais skundžiasi, kad nauji pažįstami ilgai ją kalbindavo ispaniškai — po “Zoro kaukės” žiūrovai nusprendė, kad ji — gryna ispanė. Catherine laisvai kalba velsietiškai.

■ Po vaikystėje persirgtos sunkios kvėpavimo takų ligos ant kaklo Catherine liko tracheotomijos randas. (Tracheotomija — chirurginė operacija, kai įpjaunant kaklą padaroma anga orui. — Red.)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.