Per Auksinių gaublių teikimo ceremoniją J. Foster ne tik atsiėmė jai už viso gyvenimo nuopelnus skirtą apdovanojimą, bet ir pirmą kartą viešai prabilo apie savo netradicinę lytinę orientaciją.
Holivude niekam ne paslaptis, kad J. Foster yra lesbietė. Bet viešai apie tai nebuvo kalbama.
Ši neaukšto ūgio gležna moteris apdovanota protu ir didžiule vidine jėga. Toks išvaizdos ir vidinių savybių derinys labiau įprastas vyrams.
Feminisčių ir žudikų maniakų dievaitė nesidžiaugia tokiais garsiais savo titulais.
„Jei turėčiau pasirinkimą, niekuomet nenorėčiau būti įžymi”, – dažnai kartoja Jodie.
Kita vertus, iš jos lūpų atkeliavo ir frazė: „Norma – ne tai, ko reikia siekti, o tai, nuo ko reikia bėgti.”
Vargu ar kas prisimena, kad J.Foster – tai Alicia Christian Foster. Tai prisiminti nemėgsta ir pati aktorė. Vaikystės prisiminimai nėra jai maloniausi.
Prieš 16 metų vyresnysis jos brolis Buddy išleido prisiminimus „Išaugęs vaikas: Jodie Foster biografija”, kuri Amerikoje tapo bestseleriu.
Šią knygą aktorė pavadino pigiu mėginimu patraukti į save dėmesį ir uždirbti pinigų: „Ji niekuo nepagrįsta, išskyrus brolio fantazijas. Buddy pasiekė tik viena: sudaužė mūsų mamos širdį.”
Žinant Buddy biografiją juo negalima labai tikėti: jis, kaip ir Jodie, žvaigžde tapo dar vaikystėje. Bet, priešingai nei sesuo, savo karjerą baigė 23 metų (dabar jam 56-eri).
Tapęs staiga niekam neįdomus, Buddy įniko į narkotikus, buvo kelis kartus vedęs, nesugebėjo įgyti kokios nors kitos profesijos.
Su Jodie, kaip ir kitomis dviem seserimis, Buddy daug metų nebendravo. Būtent dėl to jo prisiminimų knyga padarė jau sprogusios bombos įspūdį. Beje, Buddy gerokai nustebo, kad Jodie išsakė savo nuomonę dėl jo „kūrybos”.
„Mano sesuo padarė pareiškimą? Keista, paprastai ji nedaro jokių pareiškimų. Tai nebūdinga jai. Bet jei sesuo pasisakė viešai, vadinasi, ją sujaudino tai, ką parašiau. Žmonės turi teisę žinoti, kokiu būdu kai kurie iš mūsų pelno sėkmę ir kokią kainą už tai moka”, – kalbėjo knygos autorius.
Ką svarbaus atskleidė Buddy savo knygoje apie seserį?
Pirmiausia brolis atskleidė Jodie atsiradimo šiame pasaulyje detales. Buddy žodžiais tariant, tėvas Lucius Fisheris Fosteris paliko šeimą dar tuomet, kai Jodie nebuvo planuose. Jis turėjo pinigų ir pelningą nekilnojamojo turto verslą.
Motina Evelyn savo trijų vyresniųjų vaikų auklėjimui skyrė grašius. Kaip paprastai atėjusi alimentų ji išgirsdavo: „Aš tau duosiu pinigų, bet iš pradžių duok man sekso.”
Praėjus devyniems mėnesiams po tokio susitikimo gimė Alicia.
Buddy taip pat atskleidė savo sesers antrojo vardo paslaptį. Jo žodžiais tariant, Jodie pravardę namuose turėjo tetulė Joe, artima mamos bičiulė, kuri su jais kartu gyveno. Beje, tetulė buvo ne tik Evelyn Foster draugė.
„Užaugau biseksualioje šeimoje, neturėjau tėvo, užtat buvo dvi motinos. Apie tai visi žinojo, mano seserys – taip pat. Ir mes nejautėme, kad tai kas nors nenormalaus”, – rašė Buddy.
Bet Jodie, kuri po daugelio metų savo gyvenimą susiejo su moterimi ir su ja kartu auklėjo vaikus, Buddy prisipažinimas reiškė asmeninį įžeidimą. Jos motina visą gyvenimą slėpė savo netradicinę lytinę orientaciją, tai kodėl brolis atskleidė paslaptį?
Būsimosios Holivudo žvaigždės santykiai su motina buvo išskirtiniai. Ji jautėsi ne tiek jos vaiku, kiek aukle. Gal dėl to, kad būtent ant Jodie, pačios jauniausios, pečių laikėsi trapi šeimos gerovė.
Uždarbiauti ji pradėjo būdama vos trejų metų, reklamuodama apsauginį saulės kremą.
Greitai Jodie pinigai tapo pagrindiniu Fosterių šeimos pragyvenimo šaltiniu, o Evelyn, palikusi likimo valiai vyresniuosius vaikus, visą savo laiką skyrė Jodie: buvo jos prodiuserė, lydėjo į filmavimus ir Holivudo priėmimus.
Motina ir duktė vaikščiojo susikibusios už rankų, ir net esant dideliam amžiaus skirtumui buvo aišku, kad Jodie vadovauja Evelyn, o ne priešingai.
Šią porelę stebėjęs garsusis amerikiečių dailininkas Andy Warholas užrašė savo dienoraštyje: „Šių Foster santykiai panašūs į santuoką, kurioje Jodie atlieka tėvo ir vyro vaidmenį.”
Neaišku, koks buvo jaunosios aktorės požiūris į tetulę Joe, bet motinos ji stipriai pavydėjo.
„Man nereikalingas tėvas. Jei mama nu-spręs dar kartą ištekėti, aš neprieštarausiu, bet jiems teks gyventi atskirame name, ne su manimi. Santuoka, mano nuomone, yra beprasmis sumanymas”, – yra sakiusi interviu 12-metė Jodie.
E.Foster neištekėjo, Jodie su savo biologiniu tėvu nesusitikdavo, o apie tetulės Joe likimą nieko nežinoma. Kai suaugo, Jodie, brolis ir seserys visiškai nebendravo.
Kai buvo paskelbta filmo „Taksi vairuotojas” (1976 m.) atranka, Jodie vilkėjo geriausius savo drabužius: segėjo sijoną iki kelių, buvo apsivilkusi mėlyną švarkelį su balta apykakle ir mūvėjo baltas kojines iki kelių.
Mergaitė nežinojo, ką jai teks vaidinti. Matyt, nenutuokė ir motina. Ji, susipažinusi su juostos scenarijumi, režisieriui Martinui Scorsese pareiškė: „Jūs išprotėjote! Jums reikalinga kita, panaši į Melanie Griffith. Tik pažiūrėkite į mano mergaitę!”
Bet režisierius, pažvelgęs į 13-metės Jodie strazdanų nusėtą veidą, tarpą tarp dantų, spindinčią šypseną, ištarė: „Tokios man ir reikia.”
Taip Jodie pateko į kino pasaulį. Sužinojusi, kad teks vaidinti prostitutę, Jodie iš pradžių pasibaisėjo, bet pasvarsčiusi priėmė pirmąjį savo gyvenime rizikingą ir drąsų sprendimą: parodė, kad jai nusispjauti į kitų nuomonę.
„Taksi vairuotojas” pelnė aktorei pirmąją „Oskaro” nominaciją.
Po penkerių metų psichikos sutrikimų turintis Johnas Hinckley, susitapatinęs su šio filmo herojumi Vietnamo karo veteranu Travisu Biklu, surengė pasikėsinimą į JAV prezidentą Ronaldą Reaganą ir savo „žygdarbį” paskyrė aktorei Jodie Foster.
Kai tai atsitiko, Jodie buvo jau 19 metų ir ji tik ką buvo pradėjusi studijuoti Yale’io universitete anglų literatūrą.
Pavardė Hinckley jai buvo miglotai pažįstama – kažkoks vaikinas parašė laišką, kuriame prisipažino ją mylįs, o tokių ji gaudavo daugybę.
Iki pasikėsindamas į Amerikos prezidentą jis penkioliktą kartą pažiūrėjo „Taksi vairuotoją”. J.Hinckley buvo įsitikinęs, kad išgarsėjęs visoje Amerikoje patrauks Jodie dėmesį ir galės tapti jos vaikinu.
Praėjus kelioms valandoms po pasikėsinimo, Yale’io universitetą tirštai apgulė žurnalistai. J.Foster teko sprukti. Bet visiškai pasislėpti ir tapti tokia kaip visi jai taip ir nepavyko.
Visą gyvenimą ji traukia visokio plauko maniakus – pradedant išgalvotu Hanibalu Lekteriu (filmas „Avinėlių tylėjimas”, 1991 m.) ir baigiant visiškai realiais psichopatais, tokiais kaip Edwardas Richardsonas, norėjęs nužudyti Jodie, bet paskui savo ketinimo atsisakęs, nes ji jam pasirodė pernelyg graži. Neseniai aktorę terorizavo Michaelas Smegalas, siuntęs jai laiškus su grasinimais.
Jodie pabaigė Yale’io universitetą ir grįžo į kino pasaulį. Bet kuo vyresnė ir savarankiškesnė darėsi, tuo išrankesnė buvo savo vaidmenims ir savo gyvenimui. Kaip ir Jodie, jos filmų herojės pasitiki tik savimi.
Savo asmeninį gyvenimą aktorė juosia mūrine siena. Prieš šešerius metus vieno Holivudo leidinio puslapiuose Jodie prisipažino mylinti savo ilgametę draugę prodiuserę Cydney Bernard. Šį J.Foster žingsnį amerikiečių žurnalistai pavadino pasitraukimu iš šešėlio.
Su Cydney aktorė gyveno po vienu stogu 14 metų, pradedant nuo jų pirmosios pažinties juostos „Somersbis” kūrimo aikštelėje.
Bet jos niekada kartu nepasirodydavo premjerų, vakarėlių metu, daugių daugiausia kartu su vaikais vaikščiodavo po parką.
Jodie augina du berniukus – 14-metį Charlesą ir vienuolikos metų Christopherį. Abu vaikus pagimdė pati, bet kas jų tėvas ar bent potencialus spermos donoras, nėra žinoma.
Kartą aktorė pajuokavusi, kad tai „aukštas juodaplaukis, pasirinktas pagal katalogą, mokslininkas, kurio intelekto koeficientas 160”. Bet sprendžiant iš berniukų išvaizdos jų tėvelis greičiausiai yra senas Jodie bičiulis Russellas Crowe. Bet šio gando aktorė nepatvirtina.
2008-aisiais C.Bernard pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš J.Foster namų. Jos vietą užėmė kita geriausia draugė scenaristė Cynthia Mort.
Parengė Ona Kacėnaitė
