„Niekada nesu buvęs mauzoliejuje, nors didžiąją gyvenimo dalį praleidau Maskvoje. Mano požiūriu, žmogus, – nesvarbu, ar būtų didis istorinis veikėjas arba nusikaltėlis, vertas, kad po mirties būtų užpiltas žemėmis ar išbarstyti jo pelenai, o ne išstatytas visuotinei apžiūrai.
Velionį galima lankyti tik tuomet, kai su juo atsisveikinama. O tartum visi, kas norėjo, su juo atsisveikino“, – sakė M. Galkinas.