Amerikiečių aktorei, Auksinio gaublio ir „Oskaro” premijos laureatei M. Sorvino spauda negailėjo pagyrų – dviejų dukterų ir dviejų sūnų susilaukusi moteris išsaugojo puikią figūrą. Ketvirtasis Miros nėštumas nustebino net jos tėvą, populiarų italų kilmės aktorių Paulą Sorvino.
Kaip žinoma, italai dievina dideles šeimas, tačiau vyresnioji Sorvino duktė Mira kiek kitokia.
Tėvai niekada nepastebėjo jos polinkio šeimininkauti namuose: dar būdama dešimties ji skaitė storą Pulitzerio premijos laureatės Pearl Buck romaną „Geroji žemė”.
Dar visai neseniai M. Sorvino žavėjosi feministės Carol Clover knyga „Vyrai, moterys ir pjūklai”. Ši autorė rašė, kad vienintelė šiuolaikinių moterų laisvės teritorija – siaubo filmai.
„Visiškai pritariu profesorės C. Clover nuomonei. Man nusibodo būti sekso objektu, noriu pasijusti Harrisonu Fordu!” – sakė M. Sorvino.
Tada režisierius Guillermo del Toro rengėsi kurti filmą, kuriame jai pasiūlė vaidinti mokslininkę, neišsigandusią milžiniškų tarakonų antplūdžio.
„Brangioji, patikėk mano gyvenimiška patirtimi: tarakonai nepritrauks žiūrovų į kino sales. Štai gyvatė – taip, tinkamas objektas žiūrovams pritraukti”, – taip apie naująjį filmą kalbėjo P. Sorvino.
Bet tėvo nuomonė dukters jau nedomino. Ir nuolat besišypsanti, sąmojinga, savarankiškoji Mira, metusi iššūkį lyčių stereotipams šiuolaikinėje visuomenėje, ėmė vienas po kito gimdyti keturis vaikus.
P. Sorvino, žinoma, smagu šėlti su anūkais, bet kažkada Mira studijavo Harvardo universitete, domėjosi Afrikos kultūros skverbimusi į Kiniją ir dieną naktį kalė kinų kalbą.
Dabar Miros galvoje – tik naudingų receptų knyga: kaip greitai išvirti košę, iškepti kalakutą ar paruošti mėtų nuoviro nuo vidurių užkietėjimo.
Minutėlei atsitraukusi nuo blynelių keptuvės, Mira prisiminė savo pirmąją dieną Harvardo universitete. Pirmakursiai nevaržomai linksminosi vakarėlyje. Gerokai išgėrusi ir įgavusi drąsos Mira savo studijų bičiuliams pasisiūlė išpranašauti ateitį.
Merginos paniekinamai suprunkštė, o vaikinai greitai išsirikiavo į eilę. Žvelgdama į jų delnus, vienam išpranašavo senatoriaus postą, kitą pasiuntė į kosmosą, o trečią „apdovanojo” Nobelio premija. Šis, neišpasakytai pamalonintas tokios perspektyvos, pasišovė nuspėti Miros likimą.
„Nėra jokių abejonių, kad panelė Sorvino taps namų šeimininke. Tiesa, puikia. Ji nė karto nepridegins kepsnio ir net rožės sode žydės visus metus”, – sakė „būsimasis” Nobelio premijos laureatas.
Ką? Ji – namų šeimininkė? Nepatenkinta M. Sorvino atitraukė ranką. Didesnės nesąmonės ir įsivaizduoti negalima! Keptuvės, puodai, rožės...
O gal šiose į tiesą mažai panašiose fantazijose dar bus ir vyras, kuris namo grįžęs vėlų vakarą pareikalaus karštos vakarienės? Argi dėl tokios perspektyvos ji stojo į Harvardą?
M. Sorvino svajoja apie rimtą profesorės karjerą, o ne apie vyriškius ir skudurus!
Būtent M. Sorvino kaip viena perspektyviausių studenčių 1988 metų viduryje buvo pasiųsta stažuotis į Kiniją. Aštuonis mėnesius ji rinko medžiagą moksliniam darbui, susižavėjo Pekinu ir naujais savo draugais – kinų studentais.
Tuo metu šalies sostinės oras buvo pritvinkęs maištingos dvasios, kinai žavėjosi demokratijos idėjomis, negailestingai kritikavo Komunistų partiją ir nusenusius jos lyderius.
Mira, kuri buvo priversta trumpam grįžti į Harvardą, kad gautų diplomą, planavo netrukus galutinai persikelti į Kiniją ir dirbti mokytoja.
Ji buvo pasirengusi atsisveikinti su svajonėmis apie profesorės karjerą, nes jautėsi reikalingesnė kinams. Bet atsitiko tai, kas pakeitė ankstesnius jos planus.
1989 metų birželio 4-osios rytą įjungusi televizorių ji pamatė CNN siužetą iš Pekino Tiananmeno aikštės: kariškiai paleido ugnį į mitinguojančius studentus. Preliminariais duomenimis, kaip pranešė diktorius, žuvo apie 300 žmonių, dešimtys tūkstančių uždaryti į kalėjimus.
M. Sorvino buvo priblokšta. Baisiausia, kad ji nieko nežinojo apie savo bičiulių kinų likimą. Ji tik pamanė: jei dėl kokios nors likimo išdaigos būtų likusi šiam vasaros mėnesiui Kinijoje, taip pat būtų išėjusi į aikštę.
Taip netikėtas pasaulio istorijos posūkis privertė M. Sorvino atsisakyti minties persikelti į Kiniją. Bet iki namų šeimininkės vaidmens dar buvo toli.
Baigusi Harvardo universitetą M. Sorvino pirmiausia patraukė į kirpyklą ir pasišviesino plaukus. Bet nepatyręs meistras, matyt, ne taip dažnai dažė plaukus, ir pasekmės pasirodė greitai: plaukai pradėjo kristi kuokštais.
Dėl to Mira neišgyveno, jai terūpėjo viena: jei ji visai nupliks, ar dar galės dirbti padavėja? Mat tuo metu Mira buvo įsidarbinusi italų restorane.
Bet taip neatsitiko. Miela, paslaugi, sumani – nė vienas restorano lankytojas negalėjo ir įsivaizduoti, kad ši liekna mergaičiukė baigė vieną prestižiškiausių Amerikos universitetų. Jos ankštame bute Manhatane nebuvo net tualeto – tekdavo naudotis bendru, esančiu kitoje koridoriaus pusėje.
Bet Mira buvo tvirtai nusprendusi: nepriklausys nuo tėvų ir užsidirbs gyvenimui pati. Ji kaip modelis pozavo žurnalams, redagavo kino scenarijus, netgi išmėgino jėgas kaip vokalistė viename džiazo klubų.
Kartą visai atsitiktinai užsukusi į aktorystės mokyklą M. Sorvino staiga suprato, kad šis darbas kaip tik jai. Ne, ji nenorėjo būti žvaigždė, puikuotis ant žurnalų viršelių, pamaiviškai šypsotis prieš fotografų objektyvus. Mira norėjo tiesiog vaidinti.
Suvokusi, kad labiausiai už viską pasaulyje nori būti aktore, ji tarsi praregėjo: pagaliau atsirado tikrai svarbus tikslas, o visi kiti atsidūrė antrame plane.
Sužinojęs apie dukters planus P. Sorvino, išgarsėjęs gangsterių vaidmenimis, supyko. Harvardo universitetą baigusios mylimos Miros ateitį jis įsivaizdavo visiškai kitaip: advokato karjera ar pareigybė Baltųjų rūmų administracijoje.
Iki tol dėl Miros P. Sorvino neturėjo itin didelių rūpesčių. Jis, aktorius, patyrė ne tik sėkmę, bet ir bedarbio dalią, nusivylimą. Argi jis, tėvas, galėjo leisti, kad jo mylima mergaitė patirtų tą patį?
Tėvo ir vyresniosios dukters vidinis ryšys visada buvo stebėtinai stiprus, bet laikui bėgant susilpnėjo. Tikriausiai tai atsitiko tą dieną, kai jis su žmona pranešė vaikams, kad jie nusprendė skirtis.
Mira jautė, kad pastaruoju metu jų namuose vyksta kažkas bloga. Dar studentė atvykusi atostogų į namus ji matė užverktas mamos akis, o tėvas vakarais kažkur dingdavo. Ir vieną dieną tėvai pasakė: „Mes jus labai mylime ir visada mylėsime, bet mums reikia išsiskirti.”
Po šios žinios Mira sunkiai sutelkdavo dėmesį per paskaitas. Netikėtas išvažiavimas į Pekiną, noras tapti mokytoja – visa tai atsitiko todėl, kad ji neteko svarbiausios gyvenimo atramos – šeimos.
Juk jie buvo neišskiriami ir nepraleido nė vienos filmo premjeros, net jei tėvas atlikdavo mažiausią vaidmenį. Juk šeima taip didžiavosi savo įžymiuoju P. Sorvino, kurį visada supo gerbėjai ir fotoreporteriai. O kas dabar? Baisesnio smūgio gyvenime Mira dar nebuvo patyrusi.
Nuo to laiko tėvui ji tarsi paskelbė karą. P. Sorvino norėjosi, kad duktė susitikinėtų su bendraamžiais, o ji mezgė meilės romanus tik su vyrais, tinkančiais jai į tėvus.
Tėvas primygtinai reikalavo, kad Mira išmestų iš galvos mintis apie aktorystę, o ji vaikštinėjo po atrankas apsitempusi trumpiausią sijonėlį. Beje, jos kojos buvo dailios, tad vyrų dėmesio pakako.
Aktorės karjerą pradėjusiai M. Sorvino sekėsi nuo pat pradžių. Į vieną televizijos serialų ji pateko dėl savo italų kilmės šaknų ir kinų kalbos mokėjimo.
Po to režisierius Robas Weissas jai pasiūlė pagrindinį vaidmenį filme „Tarp draugų”.
M. Sorvino dievino visa filmavimo grupė. Jos besąlygiškai klausė net apšvietėjai, kurie, kaip žinoma, visada kariauja su visais. Mergina bet kokio darbo griebdavosi su neregėtu entuziazmu: vienam nedidelių komedijos vaidmenų ji pasikvietė net savo 90 metų senelį.
Mira užkrečiamai juokėsi, energingai mosavo rankomis ir nuostabiai atrodė net avėdama guminiais batais, be makiažo, dieną prieš tai pamiegojusi vos tris valandas.
Po įspūdingos filmo premjeros Niujorke vaidmenys pasipylė tarsi iš gausybės rago. Į M.Sorvino atkreipė dėmesį Holivudo žvaigždė ir režisierius Robertas Redfordas, kuris pasiūlė jai vaidmenį savo juostoje „Televiktorina”. Filmas buvo nominuotas net keturiems „Oskarams”.
Šią statulėlę netrukus ir ji pati laikė savo rankose – už geraširdės ir drovios prostitutės vaidmenį Woody Alleno režisuotoje kino juostoje „Galingoji Afroditė”. Laipteliais iki „Oskaro” daugelis talentingų aktorių kopia metų metus, o Mirai užteko kelerių.
Per apdovanojimų ceremoniją jos tėvas džiaugėsi kur kas labiau nei ji pati. Atvirai kalbant, ji net nebuvo parengusi kalbos: kas galėjo pamanyti, kad laimės M. Sorvino?
Gyvenimo srovė ją ėmė nešti pašėlusiu greičiu. Romanas su garsiuoju režisieriumi Quentinu Tarantino taip pat prasidėjo visiškai netikėtai.
Pirmąkart su juo Mira susidūrė Toronto kino festivalyje. Nevaržomai besielgiantis vyras, vilkintis smokingu, jai iš karto pasiūlė išgerti. Matyt, jis tiesiog neįsivaizdavo, kad įmanomas kitas susipažinimo su jauna, simpatiška mergina būdas. Žinoma, M. Sorvino žinojo, kas jis toks: Q. Tarantino buvo ką tik supurtęs Kanų kino festivalį savo „Bulvariniu skaitalu” ir buvo laikomas kvankštelėjusiu genijumi.
Mira žinojo savo kainą ir neketino pasiduoti be mūšio. Bet Q.Tarantino buvo toks žavus, keistas ir savotiškas, visiškai nepanašus į ankstesnius kavalierius. Jis patraukė savo beprotiška energija, nerišlių žodžių srautu ir netikėtu pasiūlymu: kartu praleisti savaitę Paryžiuje.
Mira dar niekada savo gyvenime nebuvo patyrusi tokio romantiško nuotykio: su Q.Tarantino, kuris savo filmuose praliedavo upelius kraujo, vaikštinėjo po Prancūzijos sostinės parkus, sėdėjo ant žolės, valgė prancūziškas bandeles, užsigerdami pigiu raudonuoju vynu. Visai kaip šeštojo dešimtmečio prancūzų melodramose!
Amerikiečių žurnalistai tik traukė pečiais: subtili, išsilavinusi, iš tokios garbingos šeimos kilusi Mira ir keistu elgesiu pasižymintis mylimasis, kuris, būdamas šešiolikos, išsikvietė prostitutę. Ar tai įmanoma?
Tačiau Mira ir Quentinas buvo laimingi. Jų santykiai tęsėsi beveik trejus metus, nors jie niekada negyveno kartu.
Būtent Q. Tarantino atskubėjo Mirai į pagalbą, kai ši pateko į skandalingą istoriją. Juostos „Mimikrija”, kurioje ji atliko pagrindinį vaidmenį, filmavimo aikštelėje prodiuseris Bobas Weinsteinas, stipriai susikivirčijęs su režisieriumi G. del Toro, panoro vietoj jo pasikviesti daną Ole Bornedalį.
Sužinojusi apie prodiuserio ketinimus Mira sukėlė skandalą.
Padėtis kaito, nes nei B. Weinsteinas, nei M. Sorvino neketino ieškoti kompromisų. Jai ši istorija galėjo baigtis prastai, nes net „Oskaro” laureatėms nedera priešintis prodiuserio valiai.
Visus, vaizdžiai sakant, kampus sumaniai nugludino Q. Tarantino.
Užsispyrėlės M. Sorvino dėka filmo „Mimikrija” režisierius liko tas pats – G. del Toro ir ji pati išsaugojo savo vaidmenį.
Q. Tarantino ne kartą prisipažino Mirai, kad pavyduliauja jos režisieriams ir svajoja ją pakviesti vaidinti savo kino juostoje. Bet jiems kartu taip ir nepavyko padirbėti. 1998 metų kovą pora išsiskyrė.
Tų metų vasarą Mira pirmąkart leido sau atsipūsti ir visiškai nieko neveikti. Vienas po kito į kino ekranus atkeliavo filmai, lėmę M.Sorvino didžiulę sėkmę.
Romanas su Q. Tarantino, nors ir liko praeityje, kitų vyrų akyse Mirai pelnė papildomų taškų. Ji porą metų susitikinėjo su Olivier Martinezu ir net padėjo jam gauti vaidmenį filme, kuriame ir ji vaidino. Talentu neapdovanotas prancūzas mokėjo patraukti moteris.
Po M. Sorvino jo kerams neatsispyrė garsioji atlikėja Kylie Minogue, o po kelerių metų ant jo kabliuko užkibo žavioji Halle Berry.
Be jokio gailesčio ir graužaties išsiskyrusi su prancūzu M. Sorvino susidraugavo su Willemu Dafoe. Šis intelektualus aktorius kur kas labiau tiko Harvardo auklėtinei, bet jų partnerystė nesusiklostė. Taip Mira „klajojo” nuo vieno kavalieriaus prie kito, kol jos akiratyje nepasirodė Christopheris Backusas.
Ji negalėjo net įsivaizduoti, kad niekam nežinomas aktorius, be to, net 14 metų už ją jaunesnis, taps jos vyru, o ji jam pagimdys keturis vaikus.
Dabar JAV žurnaluose būtent M. Sorvino, o ne Victoria Beckham vadinama supermama: kas dar gali vienoje rankoje laikyti ką tik gimusį vaiką, o kitoje – telefoną, rankinę ir kavos puodelį?
Artimiausiu laiku M. Sorvino ketina pasirodyti filmavimo aikštelėje, nors ir supranta, kad seniai iškrito iš pirmųjų Holivudo žvaigždžių eilės.
Bet austrų milijonieriaus R. Lugnerio kvietimas dalyvauti Vienos pokylyje byloja, kad amerikietė tebesimaudo šlovės, kad ir buvusios, spinduliuose. O gal tai gudrus planas, kaip apie save priminti pasauliui?
Atkaklią aktorę įvertino ir kino kritikai
Amerikiečių aktorės M. Sorvino filmografijoje – beveik 50 kino juostų. Vienos įsimintiniausių – „Romi ir Mišelė bendraklasių susitikime” (1997 m.), „Sukeisti žudikai”, „Lengvi pinigai” (abu – 1998 m.), „Semo vasara” (1999 m.), „Lemtingasis kelias” (2007 m.).
Didžiausią šlovę aktorei M. Sorvino pelnė 1995 metais režisieriaus Woody Alleno filmas „Didingoji Afroditė”. Jame Lindą Ash suvaidinusi aktorė pelnė „Oskarą” už geriausią antraplanį vaidmenį. Taip pat už šį vaidmenį ji buvo apdovanota Auksiniu gaubliu, aktorę įvertino kelių kino festivalių kritikai.
1996-aisiais aktorė sukūrė legendinės Marilyn Monroe vaidmenį televizijos mini seriale „Norma Jean ir Marilyn” (nuotr.) – už šį vaidmenį Mira buvo nominuota „Emmy” ir Auksinio gaublio apdovanojimams.
Auksiniam gaubliui Mira buvo nominuota ir suvaidinusi Kate vaidmenį 2005-ųjų filme „Prekyba žmonėmis”.
