Ponas Bynas atrodo kaip trykštantis humoru klounas, o iš tiesų jį vaidinantis aktorius yra paniurėlis, kurį džiugina tik prabangių automobilių kolekcija.
Įžymybė važinėja gokartais, „Jaguar” ir nuosavu lenktyniniu automobiliu „McLaren”, vertu beveik milijono svarų sterlingų (apie 4 mln. litų).
Vien tik už filmą „Ponas Bynas” – lietuviškai tiktų versti „Ponas Pupelė” uždirbo keliolika milijonų dolerių, o vaidino dar keliose dešimtyse kitų.
Įkūnijo agentą filme „Super Džonis” („Johny English”), paskolino balsą paukščiui Zazu „Liūte karaliuje” ir apsimetinėjo Džeimsu Bondu Anglijoje populiariose kompanijos „Barclaycard” reklamose.
Jo turtas vertinamas šimtu milijonų svarų. Komikui tai išties daug.
R. Atkinsonas lyginamas su žymiausiu praėjusio amžiaus komedijos žanro aktoriumi Charlie Chaplinu. Pono Byno pasirodymas Londono olimpiados atidaryme sukėlė didžiulį entuziazmą, nors jis tiktai vaipėsi, spaudinėjo sintezatoriaus klavišą ir žaidė mobiliuoju telefonu.
R. Atkinsonas – vienas iš nedaugelio komikų, atpažįstamų visuose žemynuose.
Rowanas augo su dviem vyresniais broliais fermoje netoli Niukaslo. Mikčiodavo, buvo nedrąsus. Mėgo ardyti ir surinkinėti žemės ūkio mašinas, važinėti po laukus motinos automobiliu „Morris Minor”.
Žavėjosi ir filmais. Jo seneliui priklausė kino teatrų tinklas Didžiosios Britanijos šiaurėje.
Paauglys Rowanas leisdavo vakarus žiūrėdamas Džeimso Bondo nuotykius ir filmus su garsiu praėjusio amžiaus prancūzu komiku Jacques’u Tati.
Po inžinerijos studijų tapo magistru Oksforde. Universiteto teatralų būrelyje susipažino su Richardu Curtisu (57 m.), genialiu scenaristu ir režisieriumi.
„Sėdėjo nuošaliau ir atrodė kaip iškimštas žaislas, bet kai suvaidino du trumpus komiškus etiudus, susivokėme, jog tai kažkas nepaprasta”, – taip R. Curtisas prisimena pirmąjį susitikimą su R. Atkinsonu.
Netrukus Edinburgo (Škotija) festivalyje jį pamatė britų komikų grupės „Monty Python” agentas ir prasidėjo tikroji R. Atkinsono karjera. Keletą metų aktorystė buvo tik inžinieriaus pomėgis.
„Galų gale jai pasiryžau. Tai buvo vienintelis būdas uždirbti pinigų, kurie man leistų kolekcionuoti automobilius”, – vėliau juokavo R. Atkinsonas. O gal sakė tiesą?
Vienintelis dalykas, kuriuo jis išties didžiuojasi, – tai šeima. Pupelė – pavyzdingas vyras ir tėvas.
1990-aisiais jis vedė BBC vizažistę Sunetrą Sastry, su kuria susipažino serialo „Juodoji gyvatė” filmavimo aikštelėje. Pora susilaukė dukters Lily (18 m.) ir sūnaus Benjamino (20 m.).
„Nesu toks vienišius kaip tie viengungiai, kuriuos dažnai vaidinu, bet galiu vienas sėdėti tuščiame kambaryje ir man būna gera”, – sakė aktorius.
Jokių gandų, jokių istorijėlių apie tariamus meilės romanus, jokių konfliktų ar avantiūrų.
„Kai žmonės susitinka su manimi privačiai, mano, kad trykštu humoru kaip filmuose. Visiška kvailystė. Esu tylus, nuobodus žmogus, kuriam pasitaikė tapti aktoriumi”, – prisipažino R. Atkinsonas.
Komikų karaliumi jis tapo dėl tarsi guminio kūno ir mimikos – kvailomis išraiškomis garsėjo jau mokykloje ir iki šiol nuolat akimis šaudo į šalis. Britai pripažįsta, kad nėra nieko britiškesnio už Poną Byną.
„Ponas Bynas – tragiška figūra, tai pasakojimas apie žmones, kuriuos kasdien sutinkame gatvėje, kurie nesugeba užmegzti tikrų ryšių nei draugystės”, – taip šį personažą apibūdino vienas BBC žurnalistas, praėjusio šimtmečio pabaigoje iš JAV atvykęs į Londoną ir perpratęs britus.
Daugelio anglų šykštumas, šventeiviškumas ir vienatvė dangstomi mandagumo glajumi. Toks buvo Ponas Bynas ir jį supantis pasaulis.
Tačiau beveik po keturių karjeros dešimtmečių atsisveikinti su Ponu Bynu sumanęs R. Atkinsonas nė nemąsto apie pensiją.
Šių metų sausį – po 25 metų pertraukos – jis vėl ėmėsi rimto vaidmens teatre. Londono Vest Ende suvaidino nevykėlį mokytoją Simono Gray pjesėje „Quartermaine’s Terms”.
„Galbūt Ponas Bynas šįkart mums parodys, kad sugeba ne tik prajuokinti, bet ir sujaudinti iki ašarų”, – rašė žinomas teatro kritikas.
Net jei taip neatsitiko, R. Atkinsonas darysis vis rimtesnis. Praėjusių metų pabaigoje jis paskelbė Pono Byno nuotykių pabaigą.
Bet tai nereiškia, jog Rowanas liausis su pašaipa žvelgti į pasaulį. Neseniai R. Atkinsonas pareiškė: „Visą gyvenimą jaučiau laisvės atmosferą ir norėčiau ją tęsti.
Teisė pašiepti yra daug svarbesnė už teisę nebūti pašaipos objektu. Pirmoji teisė reiškia atvirumą, antroji – konfliktą su savimi.”
Aktorius nemėgsta girtis
Vos 26 metų R. Atkinsonas jau turėjo savo programą Londono Vest Ende. Buvo ir legendinės grupės „Monty Python” narys.
Vaidino filmų serijoje „Tai ne devintos valandos žinios” ir sukūrė pagrindinį vaidmenį komedijoje „Juodoji gyvatė”. Šis personažas laikomas didžiuoju R. Atkinsono vaidmeniu.
„Nepakenčiu žiūrėti savo filmų, nes juose vaidinu tragiškai”, – toks prisipažinimas – ne koketavimas. Po nepavykusio filmo „Super Džonis” aktorius gydėsi depresiją.
Vienintelis geras jo vaidmuo, kaip pats pripažįsta, yra pastorius iš filmo „Ketverios vestuvės ir vienos laidotuvės”.
Iš komedianto R. Atkinsonas nepastebimai tampa filosofu. Kaip tikras karaliaus juokdarys.
Parengė Osvaldas Aleksa
