Iš Sankt Peterburgo atvykusi menininkė S. Ovinova Vilniuje regi vaikystės vizijas

„Vilnius man romantiškiausias pasaulio miestas. Daug jaukesnis nei Sankt Peterburgas, kuriame gyvenu. Pirmą kartą Vilniaus žemę kojomis paliečiau prieš trejus metus. Tuomet apėmė jausmas, kad grįžau į vaikystę. Būdama maža piešdavau namus su čerpiniais stogais, nors tokių realybėje nebuvau regėjusi. Būtent Vilniaus senamiestyje išvydau vaikystėje regėtas vizijas“, - kalbėjo dailininkė, interjero dizainerė, buvusi manekenė Svetlana Ovinova (42 m.), kuri šiandien sostinės galerijoje „Šofar“ atidarė savo tapybos kūrinių parodą „Vilnius. Iš šviesos į šviesą“.

"Aš myliu Vilnių. Pamėgau lietuvišką maistą, žaviuosi mažomis kavinutėmis, jaukiais restoranėliais. Čia labai daug gero meno, kūrybingų žmonių. Kažkada bandžiau piešti Sankt Peterburgą, bet man tas miestas yra per šaltas“, - pasakojo S. Ovinova.<br>R. Danisevičius
"Aš myliu Vilnių. Pamėgau lietuvišką maistą, žaviuosi mažomis kavinutėmis, jaukiais restoranėliais. Čia labai daug gero meno, kūrybingų žmonių. Kažkada bandžiau piešti Sankt Peterburgą, bet man tas miestas yra per šaltas“, - pasakojo S. Ovinova.<br>R. Danisevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Rūta Peršonytė

Apr 6, 2013, 5:24 PM, atnaujinta Mar 8, 2018, 5:52 PM

Tuo metu, kai daugelis vilniečių nesidairydami kažkur skuba senamiesčio gatvėmis, keikia šaltą pavasario orą ir Lietuvos sostinę vadina nykia provincija, vokiško ir rusiško kraujo turinti dailininkė Svetlana vos ne meilės odes dedikuoja Vilniui ir jo gyventojams.

Tai nėra jos gimtas miestas. Tačiau būtent šiame mieste menininkė sutiko mylimą žmogų, surado daug naujų draugų ir patyrė didžiulį kūrybinį įkvėpimą. Per pastaruosius dvejus metus S. Ovinova Lietuvoje surengė daugiau nei dešimt personalinių parodų.

Kaip ji spėja? Sankt Peterburge yra moters namai, taip pat darbas vienoje interjero kompanijoje. Tačiau vos tik suranda galimybę, Svetlana sėda į traukinį ir su dažais bei drobėmis skuba į Vilnių. O juk galėtų, kaip daugelis pasiturinčių rusų, vykti atostogauti į šiltų kraštų kurortus.

Kodėl ji piešia Vilnių?

„Noriu išreikšti tai, kuo žaviuosi. Juk dailininką sunku priversti piešti kažką, kas jam nepatinka. O gal tai yra noras kukliai atsistoti į eilę šalia kitų talentingų menininkų, piešusių Vilnių. Aš myliu šį miestą. Pamėgau lietuvišką maistą, žaviuosi mažomis kavinutėmis, jaukiais restoranėliais. Čia labai daug gero meno, kūrybingų žmonių. Kažkada bandžiau piešti Sankt Peterburgą, bet man tas miestas yra per šaltas“, - pasakojo S. Ovinova.

Parodai apie Vilnių sukurti prireikė metų laiko – ji ieškojo įdomesnių vietų, fotografavo, guašu darė eskizus. Galiausiai užsidarė dirbtuvėse ir mėnesį tapė.

Vilniuje Svetlana turi draugų menininkų, kurie jai laikinai užleidžia savo kūrybines dirbtuves.

„Visą kovo mėnesį tapiau be atvangos. Kasdien dirbau nuo ankstaus ryto iki septintos valandos vakaro. Kruopščiam ir subtiliam darbui reikia dienos šviesos. Aš nepakenčiu dirbtinio apšvietimo.

Kartą, darbo proceso metu mane aplankė dirbtuvių savininkas, kuris irgi menininkas. Jis apsidairė ir šmaikštaudamas pasakė: „Jei čia būčiau įsileidęs kokį nors vyrą dailininką, greičiausia pakampėse stovėtų išrikiuoti tušti buteliai, tvyrotų cigarečių kvapas. O pas tave tvarka, grindys išplautos, pririkiuota daugybė naujų darbų“, - pasakojo Svetlana.

Galerijoje „Šofar“ eksponuojama devyniolika paveikslų su įvairiais Vilniaus senamiesčio vaizdais.

Prieš metus šioje galerijoje Svetlana irgi buvo surengusi parodą. Tik tuomet eksponavo moterų portretus. Vienai toje parodoje apsilankiusiai meno gerbėjai S. Ovinova prasitarė, kad didelę atgaivą jaučia vaikščiodama po Vilniaus senamiestį. Gerbėja pasisiūlė menininkei parodyti išskirtines sostinės vietas, kurias atranda ne kiekvienas turistas.

Svetlanai miestas kelia jaudulį, kokį jaučia restauratorius: nuėmęs nuo seno pastato sienos dulkių ir laiko sluoksnį, atidengia tobulo grožio seną freską.

Pirmasis Vilniaus vaizdinys, vėliau nutapytas, menininkės galvoje ryškiai užsifiksavo pernai balandžio vidury.

„Eidama šv.Jono gatve pamačiau „Žibintininko“ skulptūrą. Joje vaizduojamas žmogus tiesė rankas į dangų, kuris tuo metu buvo žibuoklių spalvos. Reginys mane tarsi užhipnotizavo. Tai, ką tuo metu matė mano akys ir jautė širdis, pasistengiau perkelti ant drobės“, - pasakojo S. Ovinova. Meno kūriniai turi originalius pavadinimus. Pavyzdžiui, paveikslas, kuriame vaizduojama Pilies gatvės pradžia, vadinasi „Su gėlėmis leidžiama įeiti“.

„Prie šios gatvės prieigų stovi didžiulės cementinės dėžės, šiltu sezonu gausiai prisodintos gėlių. Pilies gatvė man sukelia pojūtį, kad esu Paryžiuje.

Vaikščiodama po Vilnių, pirmiausia dėmesį sutelkiu į spalvas, nes man, kaip tapytojai tai svarbu. Manau, kad kiekvienas miestas, kiekviena šalis turi savo kvapą, spalvinę gamą. Vilniuje spalvos sukurią tokią neįtikėtiną žaismę, kad kiekvieną kartą tas pats namas apsigaubia vis kitos palvos šydu“, - susižavėjusi kalbėjo menininkė.

Miesto keliamus pojūčius Svetlana lygina su vaiko, suradusio močiutės spintoje seną brangakmenių skrynelę, jausmais. Šviesos žaidimai menininkei žadina vaizduotę ir kuria mintyse nuostabias fantazijas.

Ar jai pasisekė atverti Vilniaus širdį?

„Ką reiškią Vilnius kiekvienam žmogui? Tiek , kiek tavo širdis randa arba neranda tame mieste atspindį“, - sakė menininkė, kuri ir ateityje tikisi surengti naujų parodų apie Lietuvos sostinę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.