Atrodo, kad A. Schwarzeneggeris neturėtų keikti likimo. Svaigi aktoriaus karjera, vėliau — Kalifornijos gubernatoriaus postas. Net skandalingos skyrybos su žmona Maria Shriver baigėsi palyginti laimingai.
Tačiau geležinis Arnoldas tvirtina visąlaik esąs nepatenkintas savimi.
„Per kultūrizmo varžybas apžiūrėjęs save veidrodyje dažniausiai pagalvodavau: Arnoldai, tavo kūnas apgailėtinas. Turėtum džiaugtis, jei ištversi šią dieną“, — prisipažįsta Holivudo žvaigždė.
— Esate tokio amžiaus, kad pagal JAV įstatymus turite teisę į valstybinį senjoro sveikatos draudimą, — pokalbį su juo pradėjo žurnalistas.
— Būdamas 55-erių sakiau kalbą amerikiečių pensininkų asociacijoje. Tuomet supratau — į vyresnius žmones niekada negalima kreiptis „senjorai“, „pensininkai“ ar „pagyvenę žmonės“. Taigi, atsargiai!
Anuomet kaip padėką gavau šios asociacijos nario pažymėjimą. Tad jau dešimt metų oficialiai esu senjoras.
Vis dėlto tuo pažymėjimu nesinaudoju. Veikiausiai dirbsiu tol, kol krisiu negyvas.
— Vienu metu atrodė, kad atsisveikinate. Jūsų gimtajame Talyje (Austrija) buvo atidarytas Arnoldo Schwarzeneggerio muziejus. Parašėte memuarus, o dabar žiūrovus vėl džiuginate filmais, kuriuose vaidinate senstantį herojų. Kodėl nesimėgaujate pelnytu poilsiu?
— Yra trys sritys, kuriose ir toliau noriu darbuotis. Pirmoji — politika.
Man patinka praėjusių metų rugpjūtį įkurtas A. Schwarzeneggerio institutas, kuris suteikia galimybę bendrauti su viso pasaulio politikais, universitetais ir diskutuoti svarbiausiomis temomis.
Antroji — kūno rengyba. Į „Arnold Clasics“ turnyrą vėl suplauks 200 tūkstančių žmonių. Tai milžiniškas renginys.
Trečioji — kinas. Būdamas Kalifornijos gubernatorius nuolat tvirtinau, kad noriu grįžti į kiną.
— Ar jums būtų patrauklus senatoriaus postas?
— Būti vienam iš šimto? Jokiu būdu! Gubernatoriaus postas patrauklus tuo, kad turi galios ką nors pakeisti.
Prieš man tampant gubernatoriumi Kalifornijoje vyravo nuosmukis. Atėjau daryti pokyčių.
Esu panašus į Cincinatą (maždaug 520—435 m. prieš Kristų gyvenęs Romos politinis veikėjas. — Red.), kuris tapo Romos valdovu, nugalėjo priešus, o paskui grįžo dirbti į savo ūkį.
Bet dauguma politikų negali atiduoti savo valdžios. Jie visiškai nesugeba nieko kito daryti. Tiesiog neturi kiaušų.
— O jei kas nors pasiūlytų kandidatuoti į prezidentus?
— Neabejočiau nė dviejų sekundžių.
— Žiūrovai jus išvydo „Paskutinėje tvirtovėje“. Ten vaidinate JAV ir Meksikos pasienyje esančio miestelio šerifą. Jam tenka suremti ginklus su miestelį kontroliuojančio narkotikų kartelio vadeiva. Gal jums tiesiog reikia visuomenės pripažinimo?
— Nesu psichoanalitikas, bet gal ir dėl to vaidinu. Anksčiau norėjau tapti toks kaip Regas Parkas (aktorius ir režisierius, gyvenęs 1928—2007 metais. — Red.), kuris iškovojo Misterio visatos titulą, o paskui įsiliejo į kino verslą ir ėmė kurti filmus apie Heraklį.
Ir aš norėjau tapti didžia žvaigžde ir uždirbti milijonus. O tai pasiekęs pastebėjau, kokį didelį malonumą jaučiu skaitydamas scenarijų, jį perkeldamas į ekraną, su režisieriumi kurdamas scenas, svarstydamas, ką man vaidinti, o ką perleisti kaskadininkui. Prie viso to greitai įpratau.
— Nebijote, kad žmonės sakys: „Ko tas senas raumenų kalnas lenda į ekraną?“
— Man pasisekė, kad tapau savotiško bandymo dalyviu. Filmai „Nesunaikinami“ (2010 m.) ir „Nesunaikinami II“ (2012 m.), kuriuose vaidinau su Jeanu Claude’u Van Damme’u ir Sylvesteriu Stallone, buvo ne mano idėja.
Manęs paklausė, ar prisidėsiu prie jų, ir aš sutikau.
Vėliau prodiuseriai pasakojo, kad kiekvienoje iš 70 šalių, kuriose buvo rodomos šios juostos, ekrane pasirodžius mūsų trijulei pasigirsdavo aplodismentai.
— Gal tai lėmė puikus sumanymas visus senstančius narsius karius suburti viename filme?
— Ne, tai buvo tarptautinės kino bendruomenės ženklas — į šiuos tipus galima investuoti! Tai apsimokės!
Nesu veiksmo filmų herojus, kuris šokinėja ignoruodamas savo amžių.
„Paskutinės tvirtovės“ scenarijus buvo sukurptas specialiai man. Ten esu šerifas, kuriam nedaug liko iki pensijos. Pažeidžiamas. Iki kaklo sotus užgauliojimų, kuriuos patiria darbe. Kartais jis mano, kad jau neatlaikys.
— Nepriskirtume jūsų prie pažeidžiamų...
— Na, toks mano įvaizdis: viskas šūdas, aš svarbiausias. Dėjau ant visko!
Vis dėlto prisipažinsiu atvirai — visada savimi abejoju. Per kultūrizmo varžybas dažnai apžiūrėjęs save veidrodyje pagalvodavau: Arnoldai, gali džiaugtis, jei ištversi šią dieną. Tavo kūnas atrodo tiesiog šūdinai.
— Dabar atrodote itin savimi pasitikintis.
— Ne. Ir dabar jaučiuosi lyg būčiau Dolomitinėse Alpėse. Vos užkopęs į vieną kalną apsidairau ir matau — ogi reikia įveikti dar dešimt!
Niekada nesu patenkintas savimi. Būtent tai skatina mane judėti į priekį. Gyvenimas — tarsi nuolatinis kopimas į kalną.
— Džordžijoje jau filmuojatės juostoje „Dešimtukas“, kuri į didžiuosius ekranus turėtų atkeliauti ateinantį pavasarį. Vaidinate specialiojo kovos su narkotikais padalinio vadovą. Ar jaučiatės esąs geros fizinės formos, kad vaidintumėte veiksmo filmuose?
— Vakar visą naktį aukštyn žemyn kabarojausi laiptais — filmavome pastato šturmą. Kiti vaikinai (visi — apie 35-erių) turėjo būti puikiai treniruoti, kad negautų infarkto.
Stengiuosi treniruotis du kartus per dieną. Pusę valandos plaukioju arba pusantros valandos minu dviratį.
Paskui dar kilnoju svarmenis — tai daro gerą įtaką veikiau mano dvasinei, o ne fizinei savijautai. Filmavimo dienomis kiekvieną ankstų rytą, penktą valandą, einu į kūno rengybos studiją.
— Toks krūvis palieka pėdsaką. Pasibaigus „Paskutinės tvirtovės“ filmavimams teko operuoti petį. Jūsų kolegai Sylvesteriui Stallone — taip pat. Su juo gulėjote vienoje palatoje.
— Po filmavimosi trileryje „Kapas“ Sly (Sylvesteris Stallone — Red.) pasakė: „Žinai, Arnoldai, bėgdamas suplėšiau blauzdos raumenį, būk atsargus ir visuomet juos gerai tempk.“
Paklausęs jo patarimo kitą rytą stipriai tempiau blauzdos raumenį ir jis plyšo. Dešinės — kaip ir Sylvesteriui. Jis nedelsdamas paskambino savo gydytojui, kad pasirengtų dviem injekcijoms.
— Sunki dviejų veiksmo herojų senelių kasdienybė?
— Kai perkopi 40-metį, sužeidimams išsigydyti reikia laiko.
Man būtina labiau rūpintis savo kūnu, jį reikia masažuoti. Gerai bent, kad ir aš, ir Sly instinktyviai jaučiame savo kūno galimybes.
— O ką jūsų instinktas kužda dėl subyrėjusios santuokos su Maria Shriver? Gal tapsime dar vieno sugrįžimo liudininkais?
— Ne paslaptis, kad mes vis dar gerai suprantame vienas kitą. Kasdien kalbamės telefonu.
Labai stengiuosi — tai man be galo svarbu. Ir labai tikiuosi, kad man galiausiai pavyks.
Sporto, kino ir politikos žvaigždė
■ Sporto, kino ir politikos įžymybė A. Schwarzeneggeris gimė 1947-ųjų liepos 30 dieną Austrijoje. Į JAV emigravo būdamas 21 metų, o 1983-iaisiais tapo visateisiu JAV piliečiu.
■ Karjerą būsimasis aktorius pradėjo kaip kultūristas. Jis keturiskart triumfavo „Misterio visatos“ ir septyniskart „Misterio Olimpijos“ turnyruose.
■ A. Schwarzeneggerio debiutas kino pasaulyje nebuvo itin sėkmingas. Iki filmo „Konanas Barbaras“ (1982 m.) jis pasirodė keliose prastai įvertintose juostose — atliko ne itin sumanaus raumenų kalno vaidmenį.
■ Kai A. Schwarzeneggeris nusifilmavo Jameso Camerono „Terminatoriuje“ (1984 m.), jo herojaus frazė „I’ll be back“ (Aš sugrįšiu) tapo kultinė.
■ Šiame filme režisierius A. Schwarzeneggeriui norėjo skirti pagrindinio herojaus vaidmenį, tačiau aktorius pasisiūlė tapti robotu.
■ Beveik visose juostose A. Schwarzeneggeris pats atlikdavo kaskadinius triukus, nes būdavo sunku rasti panašaus sudėjimo dublerį.
■ Oficialiai teigiama, kad A. Schwarzeneggerio ūgis 188 cm, tačiau ne kartą yra pasirodę pranešimų, esą aktorius yra daug žemesnis ir avi specialius batus, kad atrodytų aukštesnis.
■ 1997-aisiais A. Schwarzeneggeriui buvo atlikta širdies operacija — pakoreguoti širdies vožtuvai.
■ Jam taip pat operuotas žandikaulis — kad nebūtų atsikišęs.
■ Nuo 2003-iųjų lapkričio iki 2011-ųjų sausio A. Schwarzeneggeris buvo 38-asis Kalifornijos valstijos gubernatorius.
■ Tuomet šalia kitų pravardžių jam prilipo ir Guvernatoriaus. Ji sudaryta iš anglų kalbos žodžio „governor“ (gubernatorius) ir filmo „Terminatorius“ pavadinimo.
■ Vyresnysis A. Schwarzeneggerio brolis Meinhardas 1971-aisiais žuvo, kai apsvaigęs vairavo automobilį. Po metų tokiomis pačiomis aplinkybėmis anapus iškeliavo ir aktoriaus tėvas.
■ A. Schwarzeneggeris buvo vedęs tik kartą. 1986-aisiais jis susituokė su įtakingos Kennedy šeimos atstove ir žurnaliste Maria Shriver. Pora susilaukė keturių vaikų.
■ 25 metus kartu gyvenę Arnoldas ir Maria skirtingais keliais pasuko 2011 m. paaiškėjus, kad A. Schwarzeneggeris turi 1997 m. gimusį nesantuokinį sūnų su namų tvarkytoja Mildred Patricia Baena.
■ Aktorius iki šiol tvirtina, kad Maria — vienintelė jo gyvenimo meilė. Kiekviena proga aktorius pažeria šiltų žodžių jį palikusiai sutuoktinei.
■ „Už viską, ką pasiekiau, privalau būti dėkingas Mariai, kuri ir sunkiomis gyvenimo akimirkomis sugebėdavo viską išlaikyti savo vietose, — neseniai jausmingai kalbėjo aktorius. — Kai pažiūriu į mūsų vaikus, suprantu, kad ji yra nuostabi motina.“
Parengė Ona Kacėnaitė
