Amerikiečių dainininkas buvo apklaustas ir apkaltintas
lapkričio pabaigoje, po to, kai minėta grupė pasiskundė dėl
interviu, kuriame jis santykius tarp žydų ir nacių esą palygino su
santykiais tarp serbų ir kroatų.
Kroatų taryba Prancūzijoje (CRICCF) tą skundą pateikė prieš
metus, dėl analogijos 2012 metų interviu apie rasinius santykius
Jungtinėse Valstijose.
„Ši šalis tiesiog per daug susikrušusi dėl spalvos ...
Žmonės kimba vieni kitiems į gerkles vien dėl to, kad yra
skirtingų spalvų“, - sakė B.Dylanas „Rolling Stone“.
„Juodieji žino, kad kai kurie baltieji nenorėjo atsisakyti
vergovės – kad jeigu būtų buvusi jų valia, jie tebebūtų po
jungu, ir jie negali apsimesti, kad to nežino, - kalbėjo
dainininkas. - Jei tavo kraujyje yra vergų šeimininkas ar Klanas, juodieji tai junta. Tas dalykas užsiliko iki šių
dienų. Visai kaip žydai gali justi nacių kraują, o serbai gali
justi kroatų kraują“.
Praėjusį mėnesį 72 metų muzikos legenda Prancūzijoje
atsiėmė Garbės legiono ordiną, kuris gali būti teikiamas bet
kokiam užsieniečiui, pasitarnavusiam Prancūzijos interesams ar
palaikiusiam jos vertybes.
Prancūzijos kultūros ministrė Aurelie Filippetti pasiūlė apdovanoti „žmogų, kurį pats Barackas Obama vadina didžiausiu per visą istoriją Amerikos
muzikantu“.
B.Dylano studijos atstovas sakė, kad nežino apie šiuos
teisinius veiksmus prieš žvaigždę, o CRICCF kol kas atsisakė
komentuoti.
Kroatija ir Serbija kariavo po Jugoslavijos subyrėjimo ir per tą
1991-1995 metų karą žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių.
Kroatai labai jautriai reaguoja į jų paminėjimus esant su
naciais susijusiam kontekstui.
Ankstesnis jų bandymas susikurti valstybę įvyko Antrojo
pasaulinio karo metais, su vadinamąja Nepriklausoma Kroatijos
Valstybe. Tuometis judėjimo „Ustaša“ - nacių sąjungininko –
režimas savo mirties stovyklose išžudė šimtus tūkstančių
serbų, žydų, romų ir antifašistų kroatų.
Garsiausia jų mirties stovykla buvo Jasenovacas, dar vadinamas
Kroatijos Aušvicu.
Iki šių dienų ginčijamasi dėl Jasenovace nužudytų žmonių,
daugiausia – serbų, skaičiaus. Kroatijos vyriausybės nurodomas
skaičius yra 80 tūkst., o serbai kalba apie 700 tūkstančių.
Tačiau daugelis kroatų kovojo antifašistinio partizaninio
judėjimo, kuriam vadovavo Kroatijoje gimęs buvusios Jugoslavijos
prezidentas Josipas Brozas Tito, gretose.
Kroatijai 1991 metais paskelbus nepriklausomybę, kai kurios
organizacijos bandė reabilituoti tam tikrus „Ustaša“ režimo
aspektus. Jo šalininkų kartais galima pamatyti futbolo stadionuose,
demonstruojančius nacių pasisveikinimą.
B.Dylanas, kuris 2010 metais koncertavo Serbijoje ir Kroatijoje,
išgarsėjo 7-ajame dešimtmetyje, iš dalies - dėl savo paramos JAV
judėjimui už pilietines teises.
B.Obama, pirmasis juodaodis JAV prezidentas, pernai apdovanojo
B.Dylaną aukščiausiu Amerikos civiliniu apdovanojimu – Prezidento
laisvės medaliu – ir pasakė: „Nėra didesnio milžino Amerikos
muzikos istorijoje“.