Pernai lapkritį A.Jagudinas kartu su Tatjana Navka, Romanu Kostomarovu, Maksimu Marininu ir kitomis dailiojo čiuožimo žvaigždėmis pasirodė ledo spektaklyje „Didelio miesto mažos istorijos” (Small Stories of a Big City), kurį pastatė kita Rusijos ledo įžymybė Ilja Averbuchas. Projektas buvo rodomas Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje ir sulaukė milžiniškos sėkmės.
Šiemet A.Jagudiną išvysime projekte „Liepsnojantis Kalėdų ledas” kartu su pasaulinio garso čiuožėjais Jasonu Graetzu iš Kanados, Elena Leonova ir Andrejumi Khvalko iš JAV, Fiona Zaldua ir Dmitry Sukhanovu iš Didžiosios Britanijos, lietuviais Sauliumi Ambrulevičiumi, Goda Butkute ir Nikita Jarmolajevu, Isabella Tobias ir Deividu Stagniūnu bei kitais sporto meistrais.
Dailiojo čiuožimo gerbėjai, sužinoję, kad šiųmečiame šou dalyvaus ir A.Jagudinas, puolė šluoti bilietų. Net ir krepšinio šalyje šis sportininkas turi nemažą būrį gerbėjų, kurie tikisi savo akimis išvysti legendinius „Jagudino takelius”, o galbūt netgi šuolius su keturiais apsisukimais.
Ledo spektakliuose, kuriuose yra dalyvavęs šis čiuožėjas, atsiskleidžia ne tik sportininko talentas, bet ir įgimtas artistiškumas, už kurį jis pelnydavo aukščiausius balus dalyvaudamas pasaulio čempionatuose.
Buvęs sportininkas mano, kad artistiškumas šioje srityje – ne tik būtinas, bet ir gyvybiškai svarbus.
„Tai neatsiejama dailiojo čiuožimo dalis, – įsitikinęs A.Jagudinas, kuris yra ragavęs ir aktoriaus duonos. – Dailusis čiuožimas nėra tik šuoliai su apsisukimais ir aukštos technikos demonstravimas. Neprofesionalai dažnai net nepamato, ar šuolis atliktas su trimis, ar su keturiais apsisukimais. Didesnį įspūdį padaro čiuožėjų sukurta pasaka ant ledo.”
Prieš atvykdamas į Lietuvą A.Jagudinas kalbėjosi su „TV antena”.
– Kas jus sieja su M.Drobiazko ir P.Vanagu?
– Su Margarita ir Povilu bendraujame seniai, dar nuo aktyvaus sporto laikų. Mus sieja bendra profesija – dailusis čiuožimas, nors jie čiuožė kaip pora, o aš buvau pavienis čiuožėjas. Dailiojo čiuožimo sporte jie atsirado dar seniau – kai aš ten patekau, jie jau čiuožė. Paskui kurį laiką susitikdavome įvairiuose čempionatuose. Kai aš pasitraukiau iš didžiojo sporto, jie dar liko.
Mūsų keliai susikerta iki šiol. Dalyvaujame tame pačiame Rusijos televizijos ledo projekte „Ledynmetis”, tad mūsų draugystė tęsiasi.
– Lietuvoje viešėsite ne pirmą kartą. Ar jus čia publika mėgsta?
– Nenorėčiau išskirti Lietuvos publikos. Man visiškai tas pats, kur pasirodyti, nors ir baltųjų meškų krašte. Svarbiausia, kad žiūrovai palaikytų ir plotų. Manau, tai malonu visiems artistams.
Pernai parodytas I.Averbucho miuziklas „Didelio miesto mažos istorijos” Lietuvoje sulaukė milžiniškos sėkmės. Šilti prisiminimai dar neišblėso.
– Pernai Lietuvoje jums teko teisėjauti ir LNK šokių projekte „Kviečiu šokti”. Ar buvo įdomus šis konkursas?
– Nesu iš tų žmonių, kurie kuo nors beprotiškai žavisi ar garsiai reiškia pasipiktinimą. Ši laida man pasirodė ir sportiška, ir linksma. Panašūs projektai kuriami daugelyje šalių, Rusijoje – taip pat. Tad lietuviška versija manęs niekuo nenustebino. Kita vertus, buvo įdomu dalyvauti kitos šalies televizijoje net ir kaip teisėjui.
– Rusijoje televizija jus įtraukė į savo verpetą – esate ne tik projektų dalyvis, bet ir laidų vedėjas, taip pat aktorius. Kaip susiklostė aktorinė karjera?
– Esu sukūręs vaidmenų ir teatre, ir kine. Šiuo metu Maskvoje vaidinu net trijuose spektakliuose. Turiu daugybę darbo televizijoje. Be to, sutikau tapti grožio konkurso vedėju, laukia dar keli įdomūs projektai.
Man patinka, kad gyvenimas yra toks įvairialypis ir kad randu veiklos įvairiose srityse. Vieną dieną filmuojuosi kine, o kitą vaidinu teatre.
Manau, vaidyba ir bus mano naujoji profesija, nors ji ir iki šiol buvo glaudžiai susijusi su dailiuoju čiuožimu. Bandysiu rasti ryšį tarp dailiojo čiuožimo ir vaidybos, stengiuosi šioje srityje tobulėti ir žengti į priekį. Su tuo ir sieju savo ateitį.
– Ar vaidybos jums vis dar reikia mokytis? Juk būdamas profesionalus sportininkas pelnydavote aukščiausius balus už artistiškumą.
– Dailiojo čiuožimo pasaulyje negali būti vien tik sportininkas ar tik aktorius. Turi derinti šiuos du dalykus, kiekvieną sykį ant ledo ne tik sukurti mini spektaklį, bet ir atlikti sudėtingus sportinius elementus. Todėl kiekvienas ledo čiuožėjas gali drąsiai sakyti, kad yra ir aktorius, ir sportininkas.
– Visame pasaulyje dailiojo čiuožimo gerbėjai jus žino iš legendinių „Jagudino takelių”, šuolių su keturiais apsisukimais ir, žinoma, sportinių dvikovų su tėvynainiu Jevgenijumi Pliuščenka. Ar šios dvikovos buvo paremtos tik sportinėmis ambicijomis?
– Tai buvo sportas, o sporte tokios dvikovos yra dažnos. Pamenate 1988-ųjų Kalgario žiemos olimpines žaidynes, kai dėl geriausio ledo čiuožėjo vardo kovojo du Brianai – amerikietis Brianas Boitano ir kanadietis Brianas Orseris? Amerikietis tuomet pelnė auksą, o kanadietis liko su sidabro medaliu. Jų pasirodymai tose olimpinėse žaidynėse taip ir vadinosi – „Brianų dvikova”.
Sporte visada kas nors laimi, o kas nors turi pralaimėti. Taip jau nutiko, kad tuo pačiu laikotarpiu aukščiausio lygio dailiojo čiuožimo čempionatuose varžėsi du Rusijos sportininkai – aš ir J.Pliuščenka.
Suprantama, kiekvienam iš mūsų norėjosi įrodyti savo pranašumą. Sportininkai varžosi norėdami būti geriausi, antraip net neverta sportuoti. O gandai, esą su J.Pliuščenka esame mirtini priešai ir vienas kito nekenčiame, – nesąmonės.
Vis dėlto kiekvienos varžybos mums būdavo ir asmeninė dvikova. Juolab kad kurį laiką varžėmės toje pačioje grupėje.
– Ar sunku buvo palikti didįjį sportą?
– Sprendimą turėjau priimti po kojos traumos, kai teko daryti klubo operaciją. Jei ne ši trauma, būčiau aktyviai sportavęs dar kokius ketverius metus. Man didžiulį malonumą teikdavo ne tik treniruotės, bet ir varžybos, kuriose užplūsdavo adrenalinas. Tai patiria turbūt kiekvienas sportininkas.
Kai supratau, kad traumos labai rimtos ir kitų galimybių nėra, teko priimti vienintelį įmanomą sprendimą.
– Septynerius metus gyvenote ir sportavote JAV, vėliau nusprendėte grįžti į Rusiją. Nesinorėjo likti už Atlanto?
– Gyvenau ten, kur buvo mano darbas. JAV ketverius metus turėjau galimybę treniruotis pas nuostabią trenerę Tatjaną Tarasovą. Vėliau, kai Rusijoje atsirado profesionalus sportas, grįžau į Sankt Peterburgą.
Dabar gyvenu ir dirbu Maskvoje. Jei po metų čia nebeturėsiu darbo, o kas nors pasiūlys ką nors įdomesnio kad ir Lietuvoje, tuomet įsikursiu jūsų šalyje.
– Lauksime jūsų. O kaip susiklostė jūsų asmeninis gyvenimas?
– Su žmona Tatjana (porinio čiuožimo olimpinė čempionė T.Tomjanina. – Red.) auginame dukrelę Jelizavetą, kuriai lapkričio 20-ąją sukako ketveri.
– Ar ji jau moka čiuožti?
– Mano mama jai nupirko mažas pačiūžas ir ji jau bando jėgas ant ledo. Žinoma, kol kas tik savo malonumui.
– Jūsų trofėjai greičiausiai netilptų net į didžiulę salę. Koks apdovanojimas jums yra pats brangiausias?
– Pats brangiausias ne apdovanojimas, o įvykis – dukros gimimas.
– O ar pamenate savo pirmąjį apdovanojimą?
– Žinoma, kad ne. Juk man tuomet buvo gal 5 ar 6 metai... Tai buvo labai seniai.
– O kiek turite iškovojęs medalių?
– Oi, tikrai neskaičiuoju. Kai kurie sportininkai skaičiuoja savo medalius, taures, kitus trofėjus. Niekada gyvenime nesu vedęs tokios statistikos.
Žinodavau, kad priešaky Europos čempionatas, rengdavausi jam, ir tiek. Svarbiausia būdavo sau įrodyti, kad galiu būti geriausias, ir pateisinti trenerio lūkesčius.
– Kokį jūsų pasirodymą spektaklyje „Liepsnojantis Kalėdų ledas” pamatys Lietuvos žiūrovai? Galbūt legendinį keturgubą apsisukimą?
– Ne, sudėtingus šuolius tegul atlieka profesionalai olimpinėse žaidynėse. Nuo mano pasirodymo olimpiadoje jau praėjo 12 metų. O juk visi mes nejaunėjame, pamažėlė senstame, galimybės nebe tos. Todėl sudėtingais techniniais elementais stebinti neketiname. Be to, manau, kad paprastas žiūrovas nelabai ir atskirtų dvigubą šuolį nuo trigubo ar net keturgubo.
Svarbiausia – sukurti jaukią atmosferą, reginį, kurį malonu žiūrėti, o mums – jame dirbti. Parodysime mini spektaklius, kurie įsilies į bendrą projektą ir, tikimės, bus įdomūs žiūrovams.
Triumfo metai
A.Jagudinas yra 2002 m. Solt Leik Sičio žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo čempionas.
Jis keturiskart iškovojo pasaulio dailiojo čiuožimo čempiono titulą: 1998, 1999, 2000 ir 2002 m.
Sportininkas triskart yra tapęs Europos čempionu: 1998, 1999, 2002 m.
Jis dusyk iškovojo dailiojo čiuožimo Didįjį prizą.
1998 ir 2002 m. A.Jagudinas tapo pasaulio čempionu tarp profesionalų.
Skambės ir romansai
Šiemet „Liepsnojančio Kalėdų ledo” dalyviai pristatys šou „Likimo magija”, kuriame susipina magija ir romantika – šokis, burtai, poezija bei jausmingi romansai.
Renginį ves ir rusiškus romansus dainuos aktorė Inga Jankauskaitė, o magiškais burtais žavės iliuzionistas Mantas Wizard.
Ledo spektaklį galės išvysti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovai.
