29-erių K.Perry iki šiol pamena, kai vieną naktį, gulėdama ant nugaros ir žvelgdama į savo kojas, ėmė prašyti Dievo kiek neįprastos paslaugos: „Dieve, ar galėtum padovanoti man tokią didelę krūtinę, kad per ją nebūtų matyti mano kojų?“
„Ir Dievas tikrai atsakė į mano maldas! Tuomet nė neįsivaizdavau, kad netrukus turėsiu visai neblogą krūtinę! – prisimena K.Perry ir priduria: – Niekuomet nesilankiau pas plastikos chirurgą. Nosis, smakras, skruostai, krūtinė – viskas yra natūralu.“
