Styrantis švirkštas kairėje rankoje, per 50 vokų su, įtariama, heroinu, daugybė panaudotų adatų ir tuščių maišelių, kuriuose anksčiau buvo laikomi narkotikai. Ne, Ph.S.Hoffmanas nepaliko mįslių.
Žinia apie aktoriaus, per 23 karjeros metus sukūrusio daugiau nei 50 puikių vaidmenų, mirtį sukrėtė kino bendruomenę, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“. Pasigirdo garsių raginimų policijai sužvejoti ir už grotų įkišti prekeivį, iš kurio Ph.S.Hoffmanas pirkdavo narkotikų.
Tačiau ankstyva menininko mirtis atskleidė ir tiesą – pavojaus signalai daugeliui jo bičiulių buvo gerai girdimi.
Kūną rado vonioje
Praėjusį sekmadienį kino prodiuseris Davidas Katzas sulaukė buvusios Ph.S.Hoffmano gyvenimo draugės Mimi O’Donnell skambučio.
Moteris paprašė nueiti į Philipo butą Manhatane. Ji ėmė nerimauti, kai aktorius sutartu laiku neatėjo pasiimti poros vaikų – sūnaus Cooperio (10 m.) ir dukterų Tallulah (7 m.) bei Willos (10 m.).
Į butą nuėjusiam D.Katzui duris atrakino aktoriaus asistentė. Teko kviesti policiją ir medikus – ant vonios kambario grindų gulėjo aktoriaus kūnas, šalia mėtėsi heroino maišelių. Atvykę medikai konstatavo vyro mirtį.
Paskutinė gyvenimo diena
Netrukus policijos tyrėjai iki smulkmenų atkūrė paskutinę Ph.S.Hoffmano gyvenimo dieną.
Šeštadienio popietę aktorius užsuko į savo mėgstamą kavinę ir kaip visada užsisakė keturgubą espreso su pienu.
„Jis atrodė visiškai gerai. Buvo puikiai nusiteikęs, atrodė labai laimingas”, – TV kanalui CNN vėliau pasakojo kavinės „Chocolate Bar” vadovas Jonathanas Hansonas.
Tokį patį įspūdį susidarė netrukus su aktoriumi telefonu kalbėjusi jo asistentė, kuri Ph.S.Hoffmano bute su juo buvo susitikusi ir penktadienį. Tąkart moteris taip pat nepastebėjo nieko neįprasta.
Bet po valandos Ph.S.Hoffmaną gatvėje pastebėjusiai jo vaikų motinai Mimi jau pasirodė, kad aktorius – gerokai apsvaigęs.
Vakarop gatvėje jį sutikusiam ir užkalbinusiam TV laidų vedėjui Danui Patrickui Philipas irgi atrodė gerokai apsvaigęs – tai patvirtino ir kartu buvusi Dano sesuo.
„Jis atrodė nustebęs, kad nepažįstamas žmogus su juo sveikinasi. Suplojo delnais ir nuėjo savais keliais”, – pasakojo D.Patrickas.
Aštuntą valandą vakaro aktorius su dar dviem žmonėmis vakarieniavo bare, kuriame dažnai lankydavosi. Baro darbuotojams pasirodė, kad tai buvo darbo susitikimas.
Netrukus po to aktorius telefonu kalbėjosi su Mimi – jai vėl pasirodė, kad jis gerokai apsvaigęs. Tai paskutinis Ph.S.Hoffmano pokalbis, apie kurį, po jo mirties praėjus porai dienų, žinojo policijos pareigūnai.
Užfiksuota, kad netrukus iš prekybos centre įrengto bankomato aktorius pasiėmė 1200 JAV dolerių grynaisiais. Atsirado liudininkų, esą mačiusių, kad su Philipu Seymouru tuo metu buvo du vyrai su nedideliais krepšiais.
Neatitiko grožio etalonų
Sekmadienį pasklidus žiniai apie aktoriaus mirtį prie pastato, kuriame Ph.S.Hoffmanas gyveno išnuomotame bute, rinkosi gerbėjai su gėlėmis ir žvakėmis.
O kino pasaulio žmonės tuo metu socialiniuose tinkluose ir TV laidose liejo apmaudą dėl pasaulį palikusio ypatingo talento.
Net ir ištikimiausiems gerbėjams sunkiai vertėsi liežuvis Ph.S.Hoffmaną vadinti žvaigžde, nors jo sukurti vaidmenys atitinka visus šio termino apibūdinimus.
Neatitinkantis Holivudo grožio etalonų, dažnai vaidinantis neurotikus, nefigūruojantis seksualiausių garsenybių sąrašuose aktorius tiesiog darė savo – regis, nė nesusimąstydamas apie tai, kad populiariems aktoriams paprastai tenka daugiau dėmesio.
„Aš daugybę metų išlikau gana anonimiškas. Gal tik pastaruoju metu tai pradeda keistis”, – pernai viename interviu sakė aktorius.
Jo bičiuliai buvo paprasti Niujorko gyventojai, jo vaikai lanko paprastą, o ne privačią mokyklą. Į ją atžalas Philipas lydėdavo pėsčiomis. Nė vieno bendramokslio tėvai nepastebėjo jokių sužvaigždėjimo požymių.
Nesikratė paprastų darbų
Po aktoriaus mirties kritikai prabilo, kad būtent žmogiškumas darė jį išskirtinį – ir bendravimu, ir išvaizda jis buvo panašus į pardavėją iš mažo miestelio degalinės.
Pažįstamų pasakojimai atskleidžia, kad tai nebuvo poza – Philipas iš tiesų nesuprasdavo, kodėl su ekrano žvaigždėmis žmonės turėtų elgtis išskirtinai.
Kai nesifilmuodavo kine, aktorius mielai vaidindavo teatre – ir čia imdavosi visų užduočių, kokias tik tekdavo atlikti.
Philipas ilgus metus buvo „LAByrinth” teatro trupės meno vadovas. Čia jis ne tik vaidino ir režisavo. Kartais jis pats stovėdavo prie durų ir plėšydavo bilietų šakneles, o jei reikėdavo, vaikščiodavo su aukų dėžute.
„Jis buvo mielas ir labai mandagus. Dėl vaidmenų, kuriuos mačiau, maniau, kad tai nervingas žmogus, bet, tiesą sakant, jis buvo visiškai kitoks. Atrodė, kad jo gyvenime viskas tobula”, – leidiniui „Atlanta Journal” sakė nekilnojamojo turto agentas Carteris Phillipsas.
Persikūnijimo meistras
Kai aktorius pasirodydavo filmavimo aikštelėje, bendradarbiai jausdavo pagarbų drebulį. Po Ph.S.Hoffmano mirties pasipylė pasakojimai apie neįtikėtinus aktoriaus gebėjimus įsijausti į vaidmenį.
Filme „Capote” jis įtikinamai įkūnijo smulkutį rašytoją Trumaną Capote, nors pats buvo kur kas stambesnio sudėjimo. Vaidmuo Ph.S.Hoffmanui pelnė „Oskarą”.
Istoriją iš filmo „Per žingsnį nuo šlovės” aikštelės jo režisierius Cameronas Crowe prisimena iki smulkmenų.
Ph.S.Hoffmanas šioje juostoje įkūnijo garsų JAV roko kritiką Lesterį Bangsą. Dabar tai atrodo kiek makabriškai. Mat L.Bangsas pats buvo linkęs į narkotikus ir alkoholį – sulaukęs 33-ejų mirė perdozavęs vaistų.
„Prieš filmuojant sceną jis per ausines klausėsi Lesterio pokalbių įrašų. Niekas nedrįso jam trukdyti. Tada atėjo ir suvaidino.
Tai buvo labai įtikinama. Tik po kiek laiko atsipeikėjau ir suvokiau, kad jis visiškai pakeitė šios scenos tekstą – tiesiog kalbėjo tai, ką norėjo. Ir buvo teisus – tai buvo daug geriau, nei parašyta scenarijuje”, – pasakojo C.Crowe.
Aktoriaus metodus patyrė ir filmo „Capote” režisierius Bennettas Milleris, su kuriuo pagrindinį vaidmenį juostoje atlikęs Ph.S.Hoffmanas kone susipešė nepaisydamas bičiulystės.
Mat aktoriui pasirodė, kad vaidmuo yra nepakankamai sudėtingas. Kritikai sako, kad tai buvo Ph.S.Hoffmano darbo principas – ieškoti kuo sunkesnių kelių.
Svaiginosi nuo jaunystės
Ph.S.Hoffmano problemos dėl narkotikų Holivudo užkulisiuose nebuvo paslaptis. Prieš keletą metų apie jas viešai prakalbo ir pats aktorius.
Jautrios sielos vyras svaiginosi nuo jaunystės, vėliau buvo kvaišalus metęs, bet sulaukęs brandaus amžiaus vėl įklimpo.
Pernai jis savo noru gydėsi klinikoje, iš kurios išėjęs tikėjosi išlikti švarus. Tačiau, dabar jau akivaizdu, tiesiog nesugebėjo. Galbūt prisidėjo ir išsiskyrimas su mylimąja Mimi – su šia kostiumų dizainere aktorius gyveno 15 metų.
Kai praėjusį mėnesį Philipas apsilankė Sandanso kino festivalyje, buvo pastebėjusių, kad jis atrodo pervargęs ir sutrikęs, tačiau kiti žurnalistai pasakojo, jog duodamas interviu aktorius buvo susikaupęs ir energingas.
Įdomu, kad net ir kino pasaulio žmonės po aktoriaus mirties daugiausia diskutuoja ne apie jo darbus, o apie asmeninį gyvenimą.
Mat net ir tiems kolegoms, su kuriais sutardavo geriausiai, Philipo kasdienybė buvo šiokia tokia paslaptis.
Viena, kas akivaizdu, – kartais jis jausdavosi neįvertintas ir labai krimsdavosi dėl nesėkmių.
„Sau esu prastas aktorius. Būna tamsių dienų”, – yra sakęs Ph.S.Hoffmanas.
Bijojo netekti darbo
Kartu dirbę režisieriai pastebi, kad jis iki smulkmenų įsijausdavo į visus tekdavusius neigiamų ar depresijos apimtų personažų vaidmenis – kartais po scenos kelioms minutėms atsiskirdavo nuo visų ir giliai kvėpuodavo.
Aktorių, regis, kamavo ir baimė, kad vieną dieną sumažės darbo.
„Neturėti darbo negerai bet kuriam aktoriui, nesvarbu, kad ir koks populiarus būtum.
Visada prisimeni, koks jausmas yra eiti į darbo biržą, koks jausmas, kai negali susimokėti už valgį restorane”, – yra sakęs Ph.S.Hoffmanas.
Pasakojama, kad aktorius krimtosi, jog vaikams nedaro įspūdžio jo profesija.
Dukteris ir sūnų jis ne kartą atsivedė į filmavimo aikštelę, tačiau šiems nebuvo įdomu žiūrėti, kaip dirba tėtis.
„Jei nebūčiau aktorius, tikriausiai dirbčiau dėstytoju”, – yra sakęs „Oskaro” laureatas.
Tokios tikimybės jo horizonte nebuvo matyti – pasiūlymų filmuotis netrūko. Nepaisydamas to, aktorius atidžiai rinkosi vaidmenis.
Nuolat ieškojo iššūkių
Holivudo agentai žinojo, kad už sumą, įrašytą čekyje, šiam žmogui kur kas svarbesnė meninė filmo ar spektaklio vertė.
„Kodėl? Nes taip gyventi verta.
Tas kelias į mirtį, kurį vadiname gyvenimu, gali būti tik mėsainiai, alkoholis, moterys, cigaretės, televizija, žurnalai ir labai prastas menas. Lengva įsmukti į tą skylę.
Arba gali pasakyti – ne, geriau ieškosiu iššūkių, sunkiai dirbsiu, bandysiu sukurti ką nors gero”, – sakė aiškiai vieną iš šių dviejų variantų pasirinkęs aktorius. Neleisdamas abejoti – jam nestinga drąsos ir valios.
Tačiau grumtis su priklausomybės demonais Ph.S.Hoffmanui tiesiog pritrūko jėgų. Geraširdžio akiniuočio gyvenimo filmas nutrūko be įspėjimo ir gražių pabaigos titrų.
Stebino įtaigia vaidyba
- Stambaus sudėjimo, dažniausiai netvarkingai atrodantis Ph.S.Hoffmanas žavėjo ne išvaizda, o nepaprastai įtaigia vaidyba. Aktorius nebijojo būti komiškas, juokingas, bjaurus, silpnas, žiaurus, šlykštus ir net atgrasus.
- Net ir kurdamas antraplanius vaidmenis jis neretai užgoždavo pagrindinius atlikėjus. Kaip kad suktas dviveidis Fredis Mailsas režisieriaus Anthony Minghellos 1999 m. kriminalinėje dramoje „Talentingasis misteris Riplis” (tik kažkodėl „Oskarui” už antraplanį vaidmenį nominuotas buvo Jude’as Law) ar ištvirkėlis gėjus Skotis „Pašėlusiose naktyse” (1997 m.). Aktorius įspūdingai pasirodė ir brolių Coenų „Didžiajame Lebovskyje” (1998 m.), ir Bretto Ratnerio „Raudonajame drakone” (2002 m.).
- Aktoriaus filmografijoje – 63 vaidmenys, iš kurių tik vienas įvertintas „Oskaru”. Geriausio aktoriaus „Oskaro” ir Auksinio gaublio statulėles jis pelnė 2006 m. už amerikiečių rašytojo intelektualo Trumano Capote vaidmenį režisieriaus Bennetto Millerio biografiniame filme „Capote”.
- Vėliau Ph.S.Hoffmanas buvo nominuotas „Oskarui” dar tris kartus: už antraplanius vaidmenis filmuose „Čarlio Vilsono karas” (2008 m.), „Abejonė” (2009 m.) ir „Mokytojas” (2013 m.).
Užgeso dar vienas „Oskaro” laureatas
- Praėjusį savaitgalį mirtis pakirto ir kitą garsų aktorių. Vasario 1-ąją Insbruko (Austrija) klinikoje mirė 83 metų Maximillianas Schellas.
- 1962 metais jis pelnė „Oskarą” kaip geriausias pagrindinio vaidmens atlikėjas režisieriaus Stanley Kramerio filme „Niurnbergo procesas”. M.Schellas, per karjerą nusifilmavęs daugiau nei 40 vaidybinių juostų, buvo laikomas vienu žymiausių vokiškai kalbančių aktorių pasaulyje.
- 1985-aisiais serialo „Petras Didysis” filmavimo aikštelėje jis susipažino su rusų aktore Natalija Andrejčenko. Po metų susituokė, o 1989 metais susilaukė dukters Nastios.
- Bet 2005 metais M.Schellas ir N.Andrejčenko pasuko skirtingais keliais.
- Praėjusiais metais aktorius vedė 47 metais jaunesnę vokiečių operos dainininkę Ivą Mihanovič.
- M.Schellas buvo Holivudo žvaigždės Angelinos Jolie krikštatėvis.
Parengė Ramūnas Zilnys
