Žavi, draugiška, energinga ir beprotiškai talentinga. Tokią Anastacią pažįsta milijonai gerbėjų. Hitų „Left Outside Alone“, „Paid My Dues“, „Boom“ autorė prieš keliolika metų į muzikos pasaulį įsiveržė kaip viesulas. Populiarumas suderintas su dideliu dėmesiu labdaros iniciatyvoms ir nebanaliais asmeniškais dainų tekstais. Išskirtinis šaižus balsas, valiūkiškas žvilgsnis, sveika ironija. Pasaldintame popmuzikos pasaulyje tokios žvaigždės reikėjo kaip oro.
Kodėl tiems, kurie turi tiek gyvenimo džiaugsmo, likimas skiria tiek smūgių? Anastacia Newkirk, kaip prisipažino „Stiliui“, sau neužduoda šio klausimo. Ji jau seniai išmoko gyventi pagal filosofiją „priimk taip, kaip yra“. Net tada, kai visus norisi pasiųsti velniop.
Dar paauglystėje būsimajai popžvaigždei buvo diagnozuota Crohno liga – lėtinis virškinamojo trakto uždegimas. Skausmingą ligą primena randas ant pilvo. Juo Anastacia išmoko netgi didžiuotis – koncertuose dėvi pilvą apnuoginančius marškinėlius.
2003-iaisiais Anastacia dėl nugaros skausmų ryžosi krūtų mažinimo operacijai. Gali būti, kad šis sprendimas išgelbėjo jai gyvybę – patikrinę būsimąjį operacijos objektą, medikai diagnozavo krūties vėžį. Gydymas buvo sėkmingas – po keleto mėnesių Anastacia kalbėjo apie įveiktą ligą ir įkūrė fondą, besirūpinantį krūties vėžio prevencija.
2007-aisiais ji ištekėjo už savo asmens sargybinio Wayne’o Newtono. Kai 2009-ai-siais Anastacia koncertavo Vilniaus „Siemens“ arenoje, užkulisiuose ji atrodė beprotiškai laiminga ir viskuo patenkinta.
Netrukus reikalai pradėjo keistis. 2010-aisiais pasklido vėliau pasitvirtinusios kalbos apie dainininkės skyrybas. Karjeros fronte reikalai irgi nesiklostė taip, kaip norėjosi. Dainininkei netrūko pasiūlymų koncertuoti, bendradarbiauti su garsiomis verslo įmonėmis, dalyvauti apdovanojimų ceremonijose. Tačiau publikos reakcija į jos albumą „Heavy Rotation“ buvo, švelniai tariant, drungna.
2013-ieji turėjo būti didžiojo Anastacios sugrįžimo metai. Metų pradžioje moteris ruošėsi gastrolėms po Europą ir naujo albumo įrašams. Tačiau vasarį ji pranešė gerbėjams, kad koncertai atšaukiami. Krūties vėžys atsinaujino. Šį kartą Anastacia nusprendė imtis radikalių priemonių – paprašė gydytojų pašalinti abi krūtis.
„Tai buvo labai skausminga. Bet nesigailiu. Dviguba mastektomija – geriausias sprendimas esant tokiai sveikatos būklei“, – sakė dainininkė.
Šiandien ji vėl dėvi sukneles giliomis iškirptėmis. Naujas krūtis chirurgai suformavo iš persodintų nugaros raumenų.
Be to, Anastacia turi ir daugiau priežasčių džiaugtis. Gegužę pasirodęs naujas albumas „Resurrection“, kuriame dainininkė apdainavo ir savo pastarųjų metų išgyvenimus, buvo puikiai įvertintas kritikų ir pakilo į populiariausių dainų viršūnes daugelyje šalių. Neseniai paskelbta ir apie naujas jos gastroles po Europą.
„Lietuva? Man labai gaila, bet mažai ką pamenu iš savo ankstesnės kelionės. Vadybininkai skiria mums laisvą dieną kur nors Paryžiuje ar Londone, kur jau buvau dešimtis kartų. O Vilniuje mačiau tik areną ir žiūrovus“, – pokalbio pradžioje atsiduso Anastacia.
Iš tiesų per pastaruosius porą metų ji turėjo šiek tiek svarbesnių reikalų, nei klaidžioti prisiminimuose apie trumpą vizitą Baltijos šalyse. Apie tai Anastacia telefonu ir papasakojo „Stiliui“. Kaip visada ji nustebino atvirumu.
– Pradėkime nuo muzikos. Naujos jūsų dainos primena muziką, kurią atlikote prieš keliolika metų, kai tik išgarsėjote. Ar tai sąmoningas sprendimas?
– Taip. Tiesiog šįkart norėjau daryti tai, kas pačiai patinka. Pamenu, kaip prieš keletą metų bandžiau įtikti madai, vaikytis stiliaus, kuris buvo populiarus. Kvaila tai. Pamaniau, jog šįkart reikia daryti tai, kas man atrodo artima ir sąžininga.
Nebežaidžiu tų šlovės žaidimų. Kam lipti per save, jei radijo stotys vis tiek tikriausiai negros tų mano naujų dainų.
– Kodėl?
– Muzikos pasaulis keičiasi. Dabar radijas transliuoja visai kitokią muziką, nei atlieku aš. Tačiau džiaugiuosi, kad šiame albume yra daug dainų, kurios man atrodo tikrai labai geros, pavyzdžiui: „Staring At The Sun“, „Broken Wings“, „Stay“, „Stupid Little Things“.
– Naujo albumo pavadinimas jums reikšmingas dėl daugelio priežasčių. „Resurrection“ reiškia prisikėlimą. Būtent tai graikiškai reiškia ir jūsų vardas.
– Taip, tiesa. Tinkamesnio pavadinimo tiesiog negali būti. Pamenu 2013-ųjų pradžią. Viskas atrodė labai gražu. Metai buvo suplanuoti, ketinau vykti gastrolių ir įvairiose šalyse jų metu rašyti naujas dainas. Taip niekada anksčiau nesu kūrusi, todėl labai to laukiau.
2013-ųjų vasarį sužinojau, kad man vėl diagnozuotas vėžys. Tai buvo baisu. Pamaniau: nejaugi blogos naujienos niekada nesibaigs?
Tada sau pasakiau – kai ištversiu, ką reikės patirti dėl vėžio, tai, ką po to sukursiu, bus savotiškas prisikėlimas. Mano, kaip artistės, kaip žmogaus. Viduje kažkas tarsi užvirė. Nežinojau, kokios tos dainos bus, bet buvau įsitikinusi, kad tikrai turėsiu ką pasakyti.
– Dėl to nėra abejonių. Labai atvirai kalbate apie savo patirtį. Patyrėte dvigubą mastektomiją – naujo albumo daina „Broken Wings“ („Sulaužyti sparnai“) yra apie tai. Ar pasakoti apie tai yra tam tikra terapijos forma, ar tiesiog jaučiate poreikį skleisti žinią apie krūties vėžio pavojų?
– Tikriausiai ir viena, ir kita. Bet antroji priežastis yra svarbesnė. Noriu, kad moterys žinotų ir pasitikrintų. Nesijaučiu labai gerai pasakodama apie viską, ką man teko patirti. Tai labai asmeniška, jaučiuosi nesaugiai. Tačiau perlipti šią kliūtį padeda suvokimas, kad tai gali padėti kitiems žmonėms. Ne tik gali, bet ir padeda.
Be to, dainos – palanki ir poetiška forma. Tai ne tas pat, kaip rašyti autobiografinę knygą. Muzika juk turi emocinį krūvį. Taip, „Broken Wings“ parašiau apie savo asmeninę kelionę, apie mastektomiją. Bet juk žmonės turi ir kitokių randų – vidinių, emocinių, dėl nesusisekusių santykių ir taip toliau. Jie irgi gali suprasti jausmus, kuriuos bandžiau perteikti. Kai rašau dainas, stengiuosi pasirinkti frazes, kurios gali reikšti ne tik tai, ką pati noriu pasakyti. Jos gali turėti daug prasmių.
– Apie skausmingus išbandymus dažnai kalbate su humoru. Tai savotiška savigynos forma?
– Žinoma. Pavyzdžiui, kai susitiksiu su seru Eltonu Johnu, būtinai parodysiu jam savo naujas krūtis. Manau, jam patiks. (Kvatojasi.)
Krūties vėžys nėra linksma tema. Rasti humorą ten, kur labai sunku, turbūt yra sveikiausias būdas kovoti su tokia liga. Tai padeda atsispirti baimei. Kai gali juoktis iš savęs, einančios per tokius dalykus, sumažini psichologinį spaudimą. Tikiu, kad jei į viską žiūri labai rimtai ir įsitempęs, vėžys tave gali visiškai sugniuždyti, tai gali trukdyti atsigauti.
Humoras padėjo man ištirpdyti ledą, nepasiduoti sveikatos krizėms. O aš jų turėjau ne vieną.
– Ar tiesa, jog antrą kartą išgirdusi, kad diagnozuotas vėžys, tą dieną dar pabaigėte rašyti dainą?
– Taip. Buvau 80 procentų tikra, kad diagnozė bus tokia, kokią ir išgirdau. Tačiau reikia sulaukti skambučio: „Anastacia, čia gydytojas, turime tyrimų rezultatus...“ Kai suskambo telefonas, kaip tik buvau studijoje, kūriau pirmąją dainą šiam albumui – „Pendulum“.
Kai išgirdau, ką pasakė gydytojas, ištariau tik „ką gi“. Būčiau patyrusi šoką, jei diagnozė būtų kitokia. Vien dėl to, kaip medikai elgėsi iki tol, aš pastebiu mažyčius niuansus, nujaučiu, ko kiti nenori man sakyti.
Prodiuseris, tuo metu kartu buvęs studijoje, visiškai sutriko. „Gerai, man diagnozavo vėžį, reikės pagalvoti, ką dabar darysiu, bet nenoriu galvoti dabar. Šiandien puiki diena, nesugadinkime jos, dirbame toliau.“ Jis nesuprato, kaip aš taip galiu.
Vėliau, prieš pat operaciją, su juo parašiau dainą „Stay“. Įdomu įsileisti kitą žmogų į savo pasaulį ir leisti jam pamatyti, kaip elgiesi esant sunkioms aplinkybėms. Jam buvo įdomu kurti tą dainą, neabejoju tuo.
– Dviguba mastektomija buvo jūsų pasirinkimas. Gydytojai nemanė, kad tai būtina. Kodėl taip pasirinkote?
– Taip, galėjau pasielgti taip, kaip ir pirmą sykį, kai man buvo diagnozuota liga. Biopsija, gydymas, medikamentai. Tačiau šįkart auglys buvo kitoje krūtyje.
Žinote, kai vieną kartą susergi vėžiu ir jis vėl atsinaujina... Situacija abu kartus nebuvo tokia, kad akimirksniu keltų didžiulę grėsmę gyvybei, kad reikėtų skubiai nupjauti krūtį.
Tačiau pamaniau, kad Dievas man sako, jog tai mano antroji galimybė ir šįkart turiu pasielgti tinkamai. Mano teisė buvo visiškai atsikratyti šios grėsmės. Ir aš ta teise pasinaudojau.
Tai mano, kaip moters, pasirinkimas. Nesakau, kad visos moterys turi taip elgtis. Tiesiog supratau, kad mano gyvenimas bus geresnis, jei niekada daugiau neturėsiu jaudintis dėl krūties vėžio.
Taip, tai dramatiškas sprendimas. Bet pasakysiu taip: nors atsigauti po viso to nebuvo lengva, tą akimirką, kai atsidūriau operacinėje, jaučiausi laiminga.
– Pamenu, kaip kalbėjomės prieš penkerius metus. Jūs visada atrodote kupina džiaugsmo ir optimizmo, nors likimas ir negaili sunkių akimirkų. Kaip atsispiriate liūdesiui ir savigailai?
– Visko būna. Manau, turiu kovotojos bruožų. Tiesiog nemėgstu rodyti savo silpnų vietų. Bet kartais jos atsiskleidžia dainose, tokiose kaip „Dark White Girl’ ar „Other Side Of Crazy“.
Nesu nepalaužiama, tobula moteris, nors mano gerbėjams kartais atrodo kitaip. Jie sako: „O, tu tokia stipri, tu visada linksma.“ Juokaujate? Turiu būti stipri, nes patiriu išbandymus, kurių visai netrokštu.
Kai man nutinka kas nors liūdno, nesakau: „Dieve, kodėl aš?“, bet sakau: „Po velnių, nejaugi man ir vėl taip nenuskilo, nejaugi rimtai?“
Tiesiog turiu eiti į priekį, o ką daryti? Kita vertus, niekada nenustojau tikėti, kad ateitis bus šviesesnė. Ir daugybė mano gyvenimo dienų nuostabios.
Tiesiog taip jau nutiko, kad esu dėmesio centre, gerbėjai viską apie mane žino, pasirinkau rašyti dainas apie tai, kas man nutiko. Galbūt būčiau galėjusi viską nuslėpti, jei tik būčiau norėjusi. Tačiau tai ne mano būdui.
– Yra dainininkų, kurie net sunkiomis aplinkybėmis dainuoja apie gėlytes ir mėlyną dangų. Naujame albume yra ir daina apie subyrėjusią jūsų santuoką.
– Taip. Aš nemoku kitaip. Toks jau esu žmogus – visa kūryba labai asmeniška.
Yra atlikėjų, kurie dainuoja kitų kompozitorių parašytas dainas. O aš kuriu pati ir darau tai tik sau. Nors ir pasitikiu savo, kaip dainų kūrėjos, galimybėmis, kartais klausydamasi kokios senos dainos pagalvoju: „Geras, aš tai parašiau, visai nieko, jei būčiau kita dainininkė, irgi norėčiau taip dainuoti.“
– Ar šiuo metu turite mylimąjį?
– Ne, šiuo laikotarpiu esu viena.
– Esate pasiruošusi į širdį įsileisti naujus jausmus?
– Taip. (Juokiasi.)
– Sakoma, kad vyrai bijo stiprių moterų.
– Tai visiška tiesa. (Kvatojasi.) Būtent taip ir yra. Bet aš tikiu, kad sutiksiu gerą vyrą. Nesu nusivylusi vyrų gimine. Tikiu, kad yra vyrų, kurie vertina stiprias, nepriklausomas moteris.
