– Koks jūsų pirmas prisiminimas apie grožio pasaulį?
– Visada žavėjausi tobulu princesės Dianos įvaizdžiu – net savo šuniuką pavadinau jos garbei. Mano tikrojo moteriškumo pavyzdys visada buvo mama. Ji ne tik graži, bet ir stipri, reikli sau, metanti iššūkius.
Mama dirbo statybų srityje tuo metu, kai čia moterų iš viso nepriimdavo. Pamenu, būdama 8 metų su ja patekau į susirinkimą, kuriame tarėsi 8 vyrai ir mama. Stovėjau tada jai už nugaros ir galvojau: „Čia tai bent!“
Taigi man grožis visada siejasi su nepriklausomybe, laisve. Moteris, užsiimanti savo veikla, laužanti stereotipus, yra nuostabi pati savaime. Tokia yra mano mama, tokia buvo princesė Diana.
– Kada pradėjote naudotis kosmetika?
– Nuo mažų dienų. Jau būdama šešerių šokau baletą, o mažųjų balerinų niekas negrimuodavo. Todėl aš gana anksti pradėjau dažytis ir sužinojau, kaip tai daroma. Žinoma, sceninis grimas skiriasi nuo kasdienio.
Paieškokite internete balerinų įvaizdžių ir pamatysite, kad tai – visiška beprotybė su didžiuliu kiekiu grimo ir storu sluoksniu pudros. Tačiau įgūdžiai liko – jaučiu spalvas ir suprantu, kaip ir kokią kosmetiką naudoti.
– Koks kvapas jums primena vaikystę?
– Kai galvoju apie mamą, tarsi jaučiu žemės, grunto – tokį šiek tiek muskuso kvapą primenantį aromatą. Man atrodo, kad būtent todėl dabar labai mėgstu gėlių kvapus: vaikystėje tokių nebuvo.
Pamenu, kai pirmą kartą man į rankas pakliuvo gėlių aromato kvepalai, net šūktelėjau, kad jie nuostabūs!
– Kaip bėgant laikui keičiasi jūsų savęs priežiūros ritualai?
– Dvidešimties buvau tinginė! Dažnai eidavau linksmintis, grįždavau naktį ir griūdavau į lovą. Nusivalyti kosmetiką? Oi, ne, ne dabar! Tačiau kai man suėjo 30, viskas iš esmės pasikeitė.
Dabar iš namų nebeišeinu tokiu vėlyvu metu, grįžtu ne tokia pavargusi ir visada turiu jėgų nusivalyti makiažą! (Juokiasi.) Be to, pradėjau vertinti tokias kosmetikos priemones, apie kurias būdama 20-ies net nepagalvodavau.
– Kaip palaikote, tausojate figūrą?
– Jau beveik 20 metų užsiimu joga. Anksčiau dar ir bėgiodavau, tačiau ši veikla nelabai patiko mano kelių sąnariams. Bėgimą dabar pakeitė kardiotreniruoklis, ant jo sportuoju 45 minutes.
Sporto klube įsijungi muziką, atsisėdi ant dviračio treniruoklio, padainuoji – man toks sportas smagus. Tokie treniruokliai reikšmingesni dvasinei ir emocinei būsenai gerinti nei kūnui. Na, gerai, naudingi ir kūnui. (Juokiasi.)
– Ką norėtumėte pakeisti praeityje, kokį patarimą sau, jaunai, duotumėte iš dabartinės perspektyvos?
– Nieko nedaryčiau kitaip. Visi sunkumai, kuriuos nugalėjau, galiausiai atvedė mane ten, kur esu dabar. Sau 20-metei pasiūlyčiau labiau atsipalaiduoti, nesistengti patikti visiems ir kiekvienam.
Nuolat būdavau įsitempusi, panikavau dėl kiekvienos smulkmenos, bijojau nesėkmių. Kita vertus, gal tas nuolatinis nerimas man ir padėjo pasiekti tai, ką šiandien turiu. Taigi taip išeina, kad ir to nekeisčiau.
– Kokia diena jums būtų tobula?
– Diena, pilna malonių staigmenų. Pavyzdžiu, kai suplanuoti keturi susitikimai staiga atšaukiami. Ir savo mažyliui Jacksonui galiu pasakyti: „Ei, lekiam į kiną?“
– Kokių turite mažų mergaitiškų silpnybių?
– Japoniški makaronai! Be vištienos, be krevečių. Tik perregimas sultinys ir makaronai. Po keletą tobulų vietelių, kur galiu jų gauti, turiu Londone, Tokijuje ir Los Andžele.
– Jei galėtumėte vakarienės pasikviesti ką tik norite, kas sulauktų jūsų skambučio?
– Jūs laukiate garsenybių pavardžių?! Tačiau mano svajonė – vakarienė su visais draugais ir artimaisiais, kuriuos matau kur kas rečiau, nei norėčiau. Žinoma, man užgniaužtų kvapą, jei prie vieno stalo su manimi prisėstų Jėzus Kristus.
– Jei turėtumėte laiko mašiną, kurioje epochoje norėtumėte atsidurti?
– Ateityje. Labai tikiuosi, kad ten nebus karų, skausmo ir skirtingo požiūrio į tai, koks turėtų būti gyvenimas.
– Kokią žinutę, patarimą norėtumėte perduoti visoms moterims?
– Nenorėčiau skleisti kokių nors minčių, ką nors pranašauti. Tiesiog gyvenu savo gyvenimą, dirbu taip, kad pačiai paskui nebūtų gėda. Viskas, ką darau kompanijai „Dior“, adresuota ne vyrams, o pirmiausia moterims. Ir tai reikšminga žinutė joms.
– Koks jūsų mėgstamas aksesuaras?
– Niekada neapsirinku užsisegusi „Dior“ laikrodį ar pasiėmusi jų kūrėjų rankinę. Net jei vilkiu paprastus trikotažinius marškinėlius ir džinsus, su šiais aksesuarais jaučiuosi nuostabi ir pakylėta.
– Kur jums patinka apsipirkti?
– Tik Paryžiuje! Šis miestas mane įkvepia ką nors įsigyti. Niekada nieko neperku Los Andžele ar Niujorke. Paryžiuje mėgstu lankytis ir muziejuose.
Parengė Laura BULVYDĖ
