Vos dienai į Lietuvą atvykusi K.Löfberg kalbėdama su „Stiliumi“ juokavo, kad ji, kaip ir kiti šeimos nariai, gimė su kavos kvapu.
Švedės prosenelis buvo vienas kompanijos įkūrėjų, 1906 metais pradėjusių gaminti skrudintą kavą. Kartu su tėvu, broliu, seserimi ir pusbroliu mūsų pašnekovė Katrine – viena iš šiuo metu esančių penkių jos gimtajame Karlstade įkurtos kavos bendrovės „Löfbergs Lila“ savininkų.
„Kai tėvas perėmė verslą iš mano senelio, viskas atrodė aišku ir savaime suprantama.
Naujai kartai ateinant į valdžią vienas svarbiausių uždavinių – menas kartu dirbti. Visi žinome, kad bendrovė darbo vietos negarantuoja. Svarbiausia visiems siekti bendro tikslo.
Kaip ir kiti įmonės darbuotojai, prieš pradėdama čia dirbti turėjau įsitikinti, kad būsiu gera specialistė, sugebėsiu profesionaliai atlikti darbą. Be to, teko atsakyti sau į klausimus: „Ar darbui netrukdys įmonės savininkės statusas?“, „Kokios naudos iš manęs turės įmonė?“ – tvirtino K.Löfberg. Prieš pradėdama dirbti kompanijoje „Löfbergs Lila“ ji dešimt metų dirbo kitoje bendrovėje, kur įgijo reikiamų žinių ir patirties.
Kaip ir kiti šeimos verslą puoselėjantys ir į ateitį žvelgiantys Löfbergai, Katrine darbe ir namie daug kalba apie verslą, vertybes, naujas rinkas. Kad nauja Löfbergų karta įsilietų į verslą taip entuziastingai, kaip ankstesni verslo kūrėjai, būtina nuolat garsiai dalintis džiaugsmais ir laimėjimais.
„Nors ir po darbo nuolat kalbame apie verslą, blogų emocijų, susierzinimo, problemų į namus stengiamės nesinešti. Argi kas norėtų perimti verslą, kuris siejasi tik su sunkumais?“ – klausė K.Löfberg. Du sūnus auginanti moteris neabejoja, kad ateityje jie gali pasekti jos pėdomis.
– Gerbiama Katrine, kokiomis vertybėmis vadovaujatės versle?
– Pasaulyje vyrauja tendencija kreipti dėmesį į produkto gamybos etiką, įmonių socialinę atsakomybę, kilmės šalį. Svarbu, kaip gamintojas elgiasi su savo darbuotojais, renkasi partnerius, kaip taupo energiją, tausoja gamtą. Į mūsų prekės ženklo vertybių sąrašą įrašytas teiginys „Mes prisiimame atsakomybę nuo pupelės iki puodelio“.
Kadangi vadovaujamės šiomis vertybėmis, mūsų kavą pamėgsta jauni pirkėjai.
Nuo pat pradžių stengiamės išsilaikyti rinkoje, daryti pasaulį geresnį, išlaikyti gaminio kokybę. Turime produktą, kuris toks pat kokybiškas visose šalyse. Dėl to reikia atidžiai rinktis partnerius. Tai geriau išsiaiškinti bendradarbiavimo pradžioje, nes konfliktai gali trukdyti vadovauti ir plėtoti verslą, net turėti įtakos prekės ženklo vertei. Svarbus ir išlavinto skonio vartotojas, kuris žino, kaip atskirti ir įvertinti kokybišką produktą.
– Ką konkrečiai jūs veikiate kompanijoje?
– Esu įmonės viešųjų ryšių padalinio vadovė, todėl tenka dažnai vykti į susitikimus, bendrauti telefonu ir elektroniniu paštu, rengti mokymus darbuotojams, klientams.
Svarbu palaikyti ryšius su esamais partneriais, pritraukti naujų, lojalių klientų. Net turiu nuspėti, ko jiems reikės rytoj.
– Ir dar nuolat galvoti apie konkurentus?
– Kadangi Švedijoje turime antrą pagal dydį kavos rinką, tai reiškia, kad pirmasis jaučia mūsų alsavimą į nugarą. Taip pat tenka nepamiršti tų, kurie yra už mūsų, ir jausti jų kvėpavimą mums į nugarą.
– „Löfbergs Lila“ kava Lietuvoje, kaip ir Estijoje bei Latvijoje, žinoma jau daugiau nei du dešimtmečius. Kas tuomet lėmė pasirinkimą žengti į Baltijos šalis?
– Bendrovė „Löfbergs Lila“ buvo viena pirmųjų į Baltijos šalis įžengusių Švedijos įmonių. Pradžia buvo 1990 metais, kai pasirodėme Estijoje, po trejų metų įžengėme į Lietuvą ir Latviją. Tuomet Baltijos šalyse rinka dar buvo tuščia ir visiškai kitokia nei Vakaruose.
Mūsų kava buvo viena iš pirmųjų vartotojų patirčių. Žengimas į gana tuščią rinką su pirmąja banga – lengvas vartotojų užkariavimas. Nors mūsų produktas buvo šiek tiek brangesnis už kitą čia siūlomą kavą, radome čia tikrą juodojo gėrimo mėgėją, kuris vertina kokybę ir mūsų vertybes.
Prieš kelerius metus Latvijoje atidarėme kavai skrudinti skirtus namus. Jie taip pat yra ir Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje.
– Švedija yra žinoma kaip kavą mėgstanti šalis. Turite net savitą kavos gėrimo kultūrą?
– Visoje Skandinavijoje nė viena šalis nevartoja tiek kavos, kiek geriame mes, švedai. Kavos kultūros, tokios kaip Švedijoje darbo vietose, nerasite niekur kitur. Kavos pertraukėlės darbe padeda lengviau bendrauti su kolegomis, nepaisant pareigų, geriau pažinti vieniems kitus. Tai taip pat puiki galimybė rasti drąsos paprašyti kolegų pagalbos.
– Jūsų gaminamas produktas garuoja ant daugelio pasaulio šalių kavos mėgėjų stalų. Tačiau žinau, kad jį tiekiate ir į Švedijos karališkuosius rūmus. Ar jaučiate dėl to pasididžiavimą?
– Į karališkuosius rūmus kavą tiekiame ne vienus metus. Tuo labai didžiuojamės, nors, savaime suprantama, nesame vieninteliai tai darantys. Džiaugiamės, kad per Švedijos princesės ir būsimosios karalienės Victorios bei jos vyro Danielio Westlingo vestuves buvo geriama mūsų kava. Mano brolis specialiai šiai progai sukūrė Brazilijoje augintų pupelių kavos receptą. Juk Švedijos karalienė Silvia turi braziliškų šaknų.
– O jūs pati mėgstate kavą? Kiek puodelių per dieną išgeriate?
– Mane keri kavos aromatas ir skonis, ypač mėgstu etiopišką su natūraliu citrusinių vaisių poskoniu. Nors dažną darbo dienos rytą pradedu žaliąja arbata, per dieną išgeriu bent šešis puodelius kavos.
Savaitgalio rytą įprastai pradedu su kava. Pasiruošiu didelį puodelį garuojančio gėrimo. Jį ilgai gurkšnoju skaitydama laikraštį.
Kartais į kavą įpilu šlakelį pieno, kartais pasaldinu gabalėliu cukraus, tačiau dažniausiai negardinu niekuo.
– Kavą vertinate dėl subtilaus skonio ir malonaus aromato? O gal ji jūsų energijos ir žvalumo šaltinis?
– Kas paneigs, kad kava nesuteikia energijos ir žvalios nuotaikos? Svarbu ir tai, kad mokslininkai nuolat atranda vis naujų teigiamų kavos savybių. Naujausi tyrimai rodo, kad kava padeda užkirsti kelią diabetui, silpnaprotystei, Parkinsono ligai, apsaugo ląsteles nuo vėžį sukeliančių medžiagų, neleidžia didėti cholesterolio kiekiui kraujyje.
Be to, kava neturi nė vienos kalorijos. Ji – ir puiki kosmetikos priemonių sudedamoji dalis. Pati įsitikinau, jog kremas, papildytas kava, odą padaro lygesnę ir švelnesnę.
– Kaip pavyksta suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą? Juk tenka dažnai keliauti po įvairias šalis, bendrauti su partneriais, lankytis kavamedžių auginimo plantacijose?
– Tai nėra sunku, nes labai mėgstu savo darbą, nuolat apie jį kalbu ir galvoju. Žinoma, suktis šeimos versle yra didesnė atsakomybė nei dirbti samdomą darbą. Tam reikia daug laiko ir jėgų. Per metus maždaug 150 dienų verslo reikalais praleidžiu keliaudama po visą pasaulį, tiesiogiai bendraudama su kavos augintojais.
Mane palaiko vyras, dirbantis informacinių technologijų srityje. Be to, stengiuosi viską planuoti, laikytis drausmės.
– Kokių turite pomėgių? Ką veikiate laisvalaikiu?
– Mano didžioji aistra – joga. Be to, labai mėgstu ruošti maistą, susitikti su bičiuliais, slidinėti. Nors tenka daug keliauti darbo reikalais, laisvą savaitgalį patinka patraukti į kurį nors Europos didmiestį.
– Lietuvoje lankotės ne pirmą kartą. Kokį įspūdį susidarėte apie mūsų šalį?
– Lietuva, mano akimis, sparčiai besivystanti, moderni šalis, turinti plačių užmojų ir didelį potencialą. Kol kas esu aplankiusi tik Vilnių ir Kauną. Man patinka jūsų sostinės senamiestis.
Ne kartą esu girdėjusi apie lietuviško pajūrio grožį, tačiau jį išvysti kol kas neturėjau galimybių. Tikiuosi, artimiausiu laiku nuvyksiu pasižvalgyti į Kuršių neriją ir Palangą.
– Šiais metais Lietuvoje „Löfbergs“ pradėjo bendradarbiauti su tarptautine UNICEF organizacija. Tradiciniu tapusio ketvirtojo UNICEF renginio „Už kiekvieną vaiką“ metu jūsų įmonės atstovas Baltijos šalyse perdavė pirmąjį įnašą į UNICEF fondą. Tai buvo vienkartinė akcija ar planuojate tęsti bendradarbiavimą?
– Man smagu, kad prisidėsime prie karinių konfliktų ir žemės drebėjimų nualinto Haičio vaikų gerovės. Planuojame bendradarbiauti toliau.
Matome prekės ženklo „Löfbergs“ plėtrą Lietuvos rinkoje ir tuo siekiame pasidalinti su visu pasauliu. Panašios iniciatyvos buvo vykdomos ir Švedijoje – už gautas lėšas buvo perkamos vakcinos nuo maliarijos.
