Kone nuginkluojantis žavesys ir kiekvieną sakinį lydinčios valiūkiškos frazės Filadelfijoje gimusią įžymybę, regis, tik dar labiau suartina su paprastais žmonėmis. Jam nebūdinga arogancija ir savęs aukštinimas. Tai kitokio, aukštesnio kalibro Holivudo žvaigždė, vis dar mielai besišnekučiuojanti su mokyklos laikų bičiuliais ir nepamirštanti skirtingais keliais pasukusių vaikystės draugų.
Apie tai, kaip, būdamas vos 12 metų, jis pirmą sykį išvydo Davido Lyncho filmą „Žmogus dramblys“ („The Elephant Man“), B.Cooperis kalba su didžiule nuostaba ir susižavėjimu – jau anuomet jis tvirtai žinojo, kad gyvenimą sies su aktoryste. Su tokia pat aistra aktorius kalba ir apie mėgstamą futbolo komandą „Philadelphia Eagles“ bei kone didžiausią savo gyvenimo meilę motociklus, o jų jis turi net penkis. Po riaumojančių motociklų veikiausiai yra maistas – motinos ruoštus patiekalus jis galėtų šlamšti nesustodamas.
Paprašytas apibūdinti savo motiną Bradley ima nuoširdžiai kvatotis. Juk italų kilmės Gloria – išties kietas riešutėlis. Šalia 184 centimetrų ūgio sūnaus nedidukė moteris atrodo lyg nykštukas, bet tai netrukdo jai jaustis galingai ir kone nenugalimai. O prabilus apie tėvą aktoriaus akyse ima tvenktis ašaros – Airijoje gimusio Charleso Cooperio šeima neteko 2011 metais. Kovą su plaučių vėžiu vyras pralaimėjo, kai jam buvo 71-eri. Nuo to laiko Bradley ant piršto mūvi tėvo vestuvinį žiedą, kurio jis niekuomet nenusiimdavo. Simboliška ir kartu labai žavu.
Gilias žydras akis aktorius paveldėjo būtent iš tėvo, o užburiančią šypseną – iš motinos. Vargu ar kas nors galėtų prieštarauti, kad B.Cooperis išties dailus. O juk kadaise po aktorių atrankos jam buvo pasakyta, kad „su tokiu neišvaizdžiu vyru nenorėtų miegoti nė viena mergina“. Regis, kažkas stipriai suklydo – dabar Bradley tituluojamas vienu geidžiamiausių Holivudo vyrukų.
Aktoriaus gyvenime būta daugybės pakilimų ir nuopuolių. Nepriekaištingos reputacijos jaunuolis, lankęs prestižinį koledžą ir aktorinius gebėjimus galįs įrodyti ne tik svarbiais vaidmenimis, bet ir dviem diplomais, neišvengė alkoholio ir narkotikų gniaužtų. Po audringų naktų jis atsikvošėdavo tik kitos dienos popietę, lyg tyčia, lyg netyčia vis pamiršdavo pašerti ar išvesti į lauką savo augintinius, o susitikęs su bičiuliais nesidomėjo niekuo kitu, tik savimi – apie save jis galėjo taukšti ištisas valandas.
Laimė, 2004-aisiais nerūpestingas gyvenimas baigėsi – nuo to laiko aktorius nenori pažvelgti į svaigiuosius gėrimus ar įtartinas piliules ir tuo labai didžiuojasi.
Kova su priklausomybe, sąžinės graužatis dėl sunkiai besiklostančios karjeros ir gniuždanti tėvo netektis – visa ši gyvenimiška patirtis padėjo B.Cooperiui tapti tuo, kuo jis yra šiandien.
„Su amžiumi mūsų kūnas sensta, tačiau siela ima žydėti. Dabar gyvenimą matau kiek pilkesnį. Būdamas 20-ies maniau, kad viskas gali būti tik juoda arba balta. Buvo teisingi ir neteisingi sprendimai – ir nieko daugiau. Taip gyventi išties sunku. Retai smerkiu žmones, patikėkite, darau tai išties retai. Manau, kad lengviau pajusti ryšį su žmogumi, kuris tavęs neteisia“, – leidiniui „Vanity Fair“ teigė garsus aktorius.
„Bradley gyveno audringą gyvenimą, – teigė filmų „The Hangover“ trilogijos režisierius Toddas Phillipsas. – Jo kelyje buvo daugybė kliūčių ir sunkumų, tačiau visos tos negandos jo nesužlugdė, anaiptol – privertė tapti geresnį. Būtent tai jis daro iki šiol – nepaliaujamai tobulėja.“
Ne paslaptis, kad net ir geriausi Holivudo aktoriai dažnai balansuoja ant plonyčio lyno, kuris gali amžiams nugramzdinti karjerą į prarają arba iškelti į dar neregėtas aukštumas. „Amerikiečių snaiperis“ tapo didžiausiu B.Cooperio karjeros iššūkiu. Aktorius puikiai žinojo, kad maksimaliai gerai atlikti vaidmenį įmanoma tik įtikėjus savo jėgomis ir susitapatinus su personažu. O suvaidinti geriausią Amerikos ginkluotųjų pajėgų snaiperį – užduotis ne iš lengvųjų.
Padėtį apsunkino ir visuomenės požiūris. Juk, pasak artimo aktoriaus draugo režisieriaus Davido O.Russello, B.Cooperis yra įpratęs, kad į jo vaidybą ne visuomet žiūrima rimtai. Kad jis – tik komedijūkščių aktorius, kuriam didis, sudėtingas vaidmuo tiesiog neįkandamas.
Tačiau net ir didžiausiems skeptikams teko pripažinti, jog pirmas įspūdis kartais būna apgaulingas, o filmavimo aikštelėje pademonstruotas B.Cooperio ryžtas nepaliko abejonių, kad jis – tinkamiausias žmogus šiam darbui.
Kad suvaidintų rimčiausią vaidmenį per savo karjerą, aktoriui prireikė ne tik perprasti teksasietišką akcentą, bet ir uoliai plušėti sporto salėje po dvi valandas. Kad taptų panašus į savo herojų, elitinį „Jūros ruonių“ padalinio snaiperį Chrisą Kyle’ą, aktoriui teko priaugti net 20 kilogramų raumenų. Įprastomis aplinkybėmis tam prireiktų beveik metų, tačiau Bradley duotas terminas tebuvo 3 mėnesiai. Ir jam pavyko. Aktoriaus užsi-spyrimas sužavėjo ne tik filmo režisierių Clintą Eastwoodą, bet ir kolegas.
Kartu su B.Cooperiu filme „Amerikiečių snaiperis“ nusifilmavusi Sienna Miller negaili pagyrų bičiuliui: „Manau, kad Bradley vis dar negali patikėti savo sėkme. Jis neįstengia į save pažvelgti taip, kaip į jį žvelgia likęs pasaulis. Nepaisant visų pakilimų ir nuopuolių, jis sugebėjo išlaikyti tą vaikišką tyrumą, užsispyrimą ir nepažabojamą smalsumą, kurio daugelis mūsų seniai neteko.“
Savo sėkme B.Cooperis, regis, iš tiesų negali patikėti. O galbūt tiesiog to nesureikšmina? Juk puikybė tikrai nėra viena jo savybių. Bradley nė iš tolo neprimena standartinės Holivudo žvaigždės. Kad nuvyktų į filmo aktorių atranką, jis pasirinko keliauti požeminiu tramvajumi. Su beisbolo kepuraite ant galvos, didžiuliais akiniais nuo saulės ir kuprine, kurioje nešėsi tos dienos pietus – moliūgų sriubą. Vargu ar bent vienas iš tądien metro keliavusių žmonių įtarė, kad šalia jų – Amerikos dievukas.
