Legendinio Terminatoriaus ir buvusio Kalifornijos valstijos gubernatoriaus darbo kruopščiai suplanuota: jis filmuojasi, reklamuoja juostas, kuriose vaidina, ir vadovauja nuosavos prodiusavimo kampanijos „Oak Productions“ projektams.
– Nusifilmavote Alano Tayloro juostoje „Terminatorius V“. Atrodytų, tokį keistą personažą gali įkūnyti tik aktorius, kurio kišenėse švilpauja vėjai. Nejaugi ir po 30 metų jums vis dar įdomu vaidinti žudantį robotą? – A.Schwarzeneggerio paklausė žurnalistai.
– Mano turtas vertinamas maždaug milijardu JAV dolerių, taigi nebadauju.
– Tai kodėl sugrįžęs į Holivudą filmuojatės senamadiškose kovinėse juostose?
– Nepatikėsite, bet man įdomu. Pasirašiau sutartis dėl dar trijų filmų apie Terminatorių. Paskutinis pasirodys 2018-aisiais, kai man bus 71 metai. Tokio amžiaus žudantis robotas turėtų atrodyti įdomiai.
Įsivaizduokite modernių ginklų prigrūstame invalido vežimėlyje sėdintį Terminatorių su dirbtiniu titano lydinio žandikauliu.
Supraskite, kad esu ne ramus pensininkas, o kietas raumeningas senelis, kuris į kino pasaulį grįžo ne dėl honorarų.
Man siūloma filmuotis tokių garsių juostų kaip „Konanas barbaras“, „Terminatorius“ ir „Dvyniai“ tęsiniuose. Ar galėtumėte juos pavadinti pinigų viliojimo iš žiūrovų būdu?
– Būtent toks įspūdis ir susidaro.
– Na, nuomonių gali būti visokių, bet senų kovinių filmų tęsiniai man suteikia antrąjį kvėpavimą. Tiesa, dabar vaidinu jau kitaip. Esu visame pasaulyje žinomas aktorius, filmuose daug kalbantis ir laidantis juokelius.
Ar pamenate, kad juostoje „Komando“ (šis Marko L.Lesterio režisuotas filmas pasirodė 1985 m. – Red.) ištariau tik penkias frazes? O dabar galiu ir Hamleto monologą pasakyti.
Prodiuseriai mane laiko veiksmo filmų aktoriumi, bet mane jau seniai žavi komedijos. Mėgstu „Kalėdų karštinę“, kurioje mano vaidinamas tėvas, vardu Hovardas, savo sūnui stengiasi gauti trokštamą žaislą.
Kalėdos ir Naujieji metai ypatingi tuo, kad žmonės pamiršta asmenines problemas ir tampa geresni, dėmesingesni vienas kitam.
Dažnai susimąstau, kaip atrodytų pasaulis, jei šios šventės truktų ne porą savaičių, o dvylika mėnesių. Manau, žmonija būtų laiminga. Ši mano mintis galėtų praversti naujojo filmo siužetui.
– Filme „Terminatorius V“ jus pajaunins kompiuterinė grafika, o sudėtingus triukus atliks dubleris. Kaip manote, koks ateityje bus kinas?
– Jaučiu, kad kada nors aktorių beveik neliks.
Apie tai susimąsčiau, kai buvo filmuojamas mokslinės fantastikos trileris „Terminatorius III: mašinų prisikėlimas“. Priešininkas, norėdamas suduoti man per veidą, užsimojo į filmavimo kamerą, o vėliau kompiuteriu buvo sukurtas vaizdas, kaip gavęs smūgį nugara trenkiuosi į sieną ir ją pralaužiu. Juk Holivudas, kaip žinote, yra sapnų fabrikas.
– Gimėte Austrijoje, todėl negalite kandidatuoti į JAV prezidentus. Kai pareiškėte, kad dėl to sieksite pakeisti įstatymus, buvote parodijuojamas net „Simpsonuose“. Su politika baigta?
– Atsakysiu populiariausia Terminatoriaus fraze: „Aš sugrįšiu!“ Jei rimtai, man patiko politika, bet baigęs Kalifornijos valstijos gubernatoriaus kadenciją nebematau nišos, į kurią galėčiau nukreipti savo jėgas.
Manau, neteisinga, kad 30–40 metų JAV pragyvenę žmonės neturi teisės siekti šios šalies prezidento posto. Turiu galvoje ne save.
Neabejoju, kad kada nors bus priimta JAV konstitucijos pataisa, bet tuomet man bus mažiausiai 90 metų – eiti prezidento pareigas šiek tiek vėlu.
Paprasčiau bus suvaidinti keturiasdešimtojoje „Terminatoriaus“ dalyje.
– Kaip įsivaizduojate save dar po 20 metų?
– Tikiuosi, kad iki to laiko būsiu pradėjęs vaidinti elegantiškus žilaplaukius džentelmenus su smokingu ir cilindru ant galvos.
Ir anksčiau sutikdavau vaidinti ne visuose filmuose, kuriuose reikia tik raumenų. Patiko kitokie amplua.
Tikras aktorius turi būti įvairialypis. Tiesa, kai buvau išrinktas gubernatoriumi, sužinojau, kad politika – taip pat kino rūšis. Vieni politikai apsimeta gerais vaikinais, kiti – geriausiais. Išlikti savimi pavyksta nedaugeliui. Man pavyko.
– Kalifornijos problemas sprendėte panašiai kaip Terminatorius?
– Žinoma, ne. Pasirodo, su ginklu rankose negalima priimti valstijos biudžeto, todėl teko rinktis taikius metodus.
Apskritai mano gyvenimas primena pasaką. Gyveno kartą kaime vargšas vaikinas, kuris miegodavo ant grindų, nes namuose nebuvo lovos.
Jis nežinojo, kas yra televizorius, šaldytuvas. Namuose nebuvo tualeto.
Kuo būčiau galėjęs tapti savo namuose? Nebent ganyti karves. Bet turėjau svajonę, atkakliai jos siekiau ir galiausiai ji išsipildė. Svarbiausia – tikėti ir niekada nenuleisti rankų.
Patyrė ne tik šlovę, bet ir pažeminimą
Nedideliame Talio miestelyje (Austrija) gimusį A.Schwarzeneggerį kine lydėjo ne tik šlovė.
Jis – vienintelis aktorius, tais pat metais gavęs net tris Auksines avietes: blogiausio aktoriaus, blogiausio antraplanio aktoriaus ir prasčiausios poros (su savo klonu). Visus šiuos negarbingus apdovanojimus Arnoldas pelnė už vaidybą 2000-ųjų filme „Šeštoji diena“.
2002 m. gimtajame aktoriaus miestelyje norėta pastatyti paminklą Terminatoriui. Sumanymo teko atsisakyti, kai to paprašė pats A.Schwarzeneggeris.
A.Schwarzeneggeris buvo vedęs tik kartą. 1986-aisiais jis susituokė su žurnaliste Maria Schriver (buvusio JAV prezidento Johno F.Kennedy dukterėčia).
Pora susilaukė keturių vaikų. Santuoka iširo po 25 metų, kai į viešumą iškilo faktas, kad aktorius turi nesantuokinį sūnų, kurį pagimdė ilgametė Schwarzeneggerių šeimos namų tvarkytoja Mildred Patricia Baena.
Parengė Ona Kacėnaitė
