Maždaug prieš septynerius metus L.Schreiberis vienam televizijos žurnalistui liejo savo apmaudą: „Daug metų filmuojuosi, bet beveik niekas manęs neatpažįsta. Pamatę pagalvoja, kad girdėta pavardė, ir tiek.
Jei man būtų 20 ar net 30 metų, nieko nepaisydamas dirbčiau toliau, bet man jau 40. Daviau sau žodį: jeigu nesulauksiu įdomių pasiūlymų, vežiosiu picas ar dirbsiu statybininku.“
Tuo metu aktorius net neįsivaizdavo, kaip stipriai jo gyvenimą pakeis TV serialas „Rėjus Donovanas“.
Seriale pasakojama apie brutalų gudruolį, sprendžiantį įvairias Holivudo bohemos problemas.
Pavyzdžiui, po audringo vakarėlio viešbutyje atsibudusi kino žvaigždė šalia išvysta prostitutės lavoną. Jeigu įžymybė nenori, kad tai patektų į viešumą, tuoj pat skambina Rėjui Donovanui. Šis atvyksta ir viską sutvarko.
Būtent šis vaidmuo užkėlė L.Schreiberį ant Holivudo pjedestalo.
Isaacas Lievas Schreiberis gimė dailininkės ir teatro režisieriaus šeimoje San Fransiske (JAV). Jo tėvas Tellas Schreiberis turėjo škotų, airių, austrų ir šveicarų kraujo, o motinos Heather Milgram protėviai kilę iš Ukrainos žydų.
Iš vaikystės aktoriaus atmintyje kažkodėl išliko tik liūdnos istorijos. Jam buvo ketveri, kai išsiskyrė tėvai.
Motina su Lievu persikėlė į Niujorką, Žemutinį Ist Saidą – ten jiems teko glaustis avarinės būklės namuose.
Motina dienomis dirbo taksi vairuotoja, o vakarais kurdavo popierines lėles vienam pažįstamam Manhatano galerijos savininkui.
Lievas iki šiol prisimena motinos žodžius, kad vieną dieną juos aplankys didelė laimė.
Aktorius juos prisiminė, kai pirmą kartą pabučiavo Naomi, kai ji pranešė besilaukianti, kai gimė sūnūs Alexanderis ir Samuelis.
Šiuos žodžius jis prisimena kaskart, kai gauna vaidmenį, juos prisiminė ir prodiuserio Davido Hollanderio įkalbėtas vaidinti TV seriale „Rėjus Donovanas“.
Kol motina taksi automobiliu suko ratus po Niujorką, Lievas grįžęs iš mokyklos pasišildydavo pietus ir paruošdavo pamokas. Paskui skaitydavo ar įsijungęs televizorių žiūrėdavo nespalvotus filmus.
Berniukas visko turėjo po vieną: vieną batų porą, kelnes, šaliką. Motina žaislų nepirkdavo, nes manė, kad juos sūnus gali pasigaminti.
Iš miesto sąvartyno Lievas parsinešdavo krūvas senų žurnalų ir iš jų karpydavo nepaprasto grožio žemės kampelių, sportinių automobilių, saldumynų nuotraukas.
Jis nesvajojo apie prabangų gyvenimą, neįsivaizdavo savęs dykinėjančio.
Norėdama paįvairinti sūnui šiokiadienius motina nusprendė jį pasiimti į darbą. Kol Heather vežiodavo klientus, Lievas sėdėdavo biure, atsakinėdavo į skambučius ir dėliodavo į segtuvus kelionių čekius bei sąskaitas.
Paauglys turėjo paslaptį – įsigudrino iš seifo kniaukti pinigus.
Turėdamas atliekamų pinigų jis galėdavo sau leisti tai, apie ką anksčiau net nesvajojo: didžiulį mėsainį, traškučių ir, žinoma, mėgstamų kukurūzų spragėsių.
Vieną dieną 12-mečio vagišiaus sotus gyvenimas baigėsi – jis buvo nutvertas. Taksi biuro direktorius nesikreipė į policiją, bet visą valandą Lievui aiškino apie tokio elgesio amoralumą ir patarė rimtai pamąstyti apie ateitį.
Po šio įvykio motina uždraudė sūnui žiūrėti televizorių. Be to, atėmė visus savadarbius žaislus, spalvotus pieštukus ir žurnalų iškarpas.
Vieną dieną motina paėmė Lievą iš mokyklos ir išsiuntė į nedideliame Konektikuto valstijos miestelyje įsikūrusią religinę bendruomenę.
Netrukus Heather sulaukė skambučio ir raginimo atsiimti sūnų. Pasirodo, Lievas su niekuo nebendravo, nuolat verkė ir net mėgino persipjauti venas.
„Turite gerą, protingą ir švelnų berniuką. Neatstumkite jo nuo savęs, – sakė bendruomenės vadovas. – Mylėkite jį, prižiūrėkite ir sugalvokite įdomių užsiėmimų. Ar žinote, kad jis rašo apsakymus?“
Motina to nežinojo. Grįžusi į Niujorką ji sūnų atidavė į privačią kūrybinės pakraipos mokyklą. Čia Lievas ėmė rašyti ir statyti pjeses vietos teatre, pats atlikdavo pagrindinius vaidmenis.
„Geriau už mane niekas nesupras, ką norėjau pasakyti savo pjesėje“, – aiškino jis motinai.
Baigęs mokyklą Lievas išbandė net kelias mokymo įstaigas, bet rinkosi tik dramaturgiją. Jis mokėsi Jeilio universitete ir Londono karališkosios akademijos Dramos meno institute.
Gavęs diplomą ir sukaupęs šiek tiek pinigų vaikinas paliko Niujorką ir iškeliavo ieškoti laimės į Kaliforniją.
Lievas pasisamdė agentą ir pradėjo siųsti savo tekstus Holivudo kino studijoms, bet sulaukdavo tik nieko gera nežadančių laiškų: „Dėkojame, kad kreipėtės, įvertinome jūsų tekstą, bet šiuo metu mūsų studija įgyvendina visai kitokius projektus. Artimiausiu metu tikrai su jumis susisieksime.“
Viena 1991-ųjų vasaros diena aktoriaus gyvenime paliko ryškią žymę. Kino studijos „Universal Pictures“ koridoriuje prie jo priėjo juokingais klouno batais avintis vyriškis ir išdrožė: „Tu tiesiog gražuoliukas! Ūgis kone du metrai, brunetas, šviesios akys. Tavo vieta – kine!“
Po šių žodžių vyras padavė Lievui savo vizitinę kortelę ir pridūrė: „Šiandien po šeštos vakaro paskambink man ir aš pasakysiu, kada ateiti į aktorių atranką. Gali būti tikras, kad Stevenas Spielbergas tave jau priėmė. Pažadu. Galime ginčytis iš penkių dolerių.“
Vizitinę kortelę Lievas paėmė, bet keistuolio žodžius praleido pro ausis. Suprantama, jis žinojo, kas yra S.Spielbergas, bet tikėtis, kad garsusis režisierius pakvies filmuotis, atrodė naivu.
Be to, keistas nepažįstamasis buvo pirmasis, kuris pagyrė Lievo išvaizdą. Tai kiek glumino, nes dar studijų metais iš merginų jis įprato sulaukti toli gražu ne komplimentų.
Dailiosios lyties atstovės į Lievą žvelgė su ironija: šaipydavosi, nuolat skolindavosi pinigų, bet pamiršdavo grąžinti, o progai pasitaikius iškeisdavo į kitą.
Pagautas smalsumo aktorius nusprendė nueiti į atranką. S.Spielbergas pasiūlė nusifilmuoti viename epizodų, nes visus vaidmenis jau buvo išdalijęs. Lievas sutiko net nežinodamas, koks tai filmas.
Kaip vėliau paaiškėjo, buvo filmuojamas garsusis „Schindlerio sąrašas“. Nors L.Schreiberio pavardė net nepateko į titrus, darbas filmavimo aikštelėje pažadino norą vaidinti.
Keistuolis agentas kažkodėl sumanė iš L.Schreiberio nulipdyti aktorių – pasisiūlė atstovauti jo interesams ir ieškoti vaidmenų.
Netrukus pradėjo plaukti pasiūlymai. Nors vaidmenys buvo nedideli ir nereikšminguose projektuose, šis darbas Lievui patiko.
Neaišku, kaip būtų pasisukusi L.Schreiberio karjera, jei 1996-aisiais jis nebūtų patekęs į siaubo filmą „Klyksmas“, kuris uždirbo daugiau nei 173 mln. JAV dolerių ir įkvėpė daugybę tęsinių.
Visi „Klyksmo“ aktoriai tapo žvaigždėmis. 30-mečiam Lievui taip pat nusišypsojo sėkmė. Jis tapo populiarus, pasipylė dar daugiau pasiūlymų, atsirado gerbėjų ir gražių draugių.
Pirmoji rimta meilė – Kristin Davis. Lievas svajojo apie vaikus, bet praeityje nuo alkoholio priklausiusi aktorė negalėjo jų susilaukti.
Be to, K.Davis gavo Šarlotės vaidmenį populiariame televizijos seriale „Seksas ir miestas“, tad apie šeimą nenorėjo net galvoti.
Nesėkme baigėsi ir antras mėginimas sukurti šeimą su prodiusere Kate Driver. Kai Lievas pasiūlė tuoktis, ji pratrūko.
„Koks tu senamadiškas! – šaukė Kate. – Kuo čia dėta didelė šeima, vaikai, namai? Nejau nesupranti, kad mūsų karjerų kartelė kyla? Mąstai kaip provincialas! Vos tik patiko mergina – ir jau siūlai tuoktis.
Na, prigimdysiu vaikų, pasamdysime auklių, mokėsime už namą, mokyklas, institutus. Ar manai, kad tuomet dar sugebėsime dirbti – filmuotis ir siekti karjeros?
Ne! Esu pasirengusi su tavimi lankytis restoranuose, mylėtis, bet apsigyventi viename name – ne. Bet kokiu atveju ne dabar.“
Lievas artėjo prie keturiasdešimtmečio, bet šalia buvo tik laikinos draugės.
Rimti Holivudo aktoriaus planai gąsdino gražuoles, norinčias tik maloniai praleisti laiką, gauti brangių dovanų ir patekti į uždarus žvaigždžių vakarėlius.
Lievas gėdijosi atsitiktinių ryšių, bet kol kas vienintelė moteris, kuri juo nuolat žavėjosi, buvo motina.
Matydama, į kokią depresiją sūnų stumia nesėkmingi meilės romanai, ji guodė: „Šioms žiurkėms reikia tik tavo ryšių ir pinigų. Jos tavęs nevertos! Esi princas ir turi įsimylėti princesę!“
Režisierius Johnas Curranas 2005-aisiais pakvietė L.Schreiberį vaidinti romantinėje dramoje „Nutapyta“ (1934 metų klasikinės juostos pagal Sommerseto Maughamo romaną perdirbinys), kuri turėjo būti kuriama Kinijoje.
Likus mėnesiui iki išvykimo J.Curranas surinko filmavimo grupę susipažinti.
Įžengęs į prirūkytą režisieriaus kontorą Lievas klestelėjo į kėdę ir nužvelgė susirinkusiuosius. Netikėtai aktoriaus kūną užliejo karšta banga, jis iškart suprato – tai meilė iš pirmo žvilgsnio.
Priešais jį sėdėjo smulkaus sudėjimo mėlynakė.
Lievas prisiminė, kad ši gražuolė – režisieriaus Davido Lyncho juostos „Malholando kelias“ žvaigždė N.Watts. Dabar jie kurs meilužių vaidmenis romantinėje dramoje.
Pastebėjusi įdėmų aktoriaus žvilgsnį Naomi atsakė šypsena. Po susitikimo ji pirmoji priėjo prie Lievo: „Tavo akys tikrai žalios? Neįtikėtina. Aš vis žiūriu ir žiūriu – maniau, kad pasirodė.“
Lievas sutriko, o ji tęsė: „Mes negalime išeiti neapsikeitę telefono numeriais.“
Taip jie įsimylėjo vienas kitą.
Filmavimo darbai Pekino ir Šanchajaus apylinkėse sutapo su lietaus sezonu. Sulaukę išeiginių Naomi ir Lievas sėsdavo į autobusą ir dumdavo į senovinį viešbutį „Astor House“. Įsimylėjėliai kiauras paras neišeidavo iš savo kambario – mėgavosi meilės žaidimais.
Tiesa, senovinis statinys turėjo vieną trūkumą – medinės perdangos puikiai praleido garsus.
Tad kai Naomi ir Lievas aimanuodavo lovoje, jiems piktai belsdavo į visas keturias sienas ar net stuksendavo į grindis. Vėliau paaiškėjo, kad šėlionės lovoje išjudino aukštu žemiau esančio kambario krištolinį sietyną.
Naomi buvo pirmoji moteris, kuri tikrai domėjosi Lievo gyvenimu. Ją domino net smulkmenos, o jis su įkvėpimu viską pasakojo.
Kai jis iš popieriaus lankstydavo armonikėles, šuniukus ir nykštukus, Naomi iš susižavėjimo pradėdavo ploti rankomis: „Tu neįtikėtinas!“
Lievas suprato, kad Naomi yra ta moteris, su kuria nori turėti vaikų ir būti kartu visą gyvenimą, todėl pasibaigus filmavimui pasiūlė kartu skristi į Los Andželą.
Naomi sutiko iškart. Žinoma, pirmiausia Lievas pasiūlė jai tekėti, bet ji dar dvejojo.
Kaip ir Lievas, be tėvo augusi aktorė nenorėjo skubotų santykių. Be to, jos ankstesni meilės romanai su aktoriumi Heathu Ledgeriu ir režisieriumi Stephenu Hokinsu baigėsi skausmingai, todėl ji nebuvo linkusi pasitikėti vyrais.
Atsiradus Naomi Lievo gyvenimas stipriai pasikeitė. Kaip pasirodė, paprasčiausias būdas atkreipti į save dėmesį – tapti žvaigždės draugu.
Jam iš karto pasiūlė tapti Amerikos kino meno ir mokslo akademijos nariu, įteikė prestižinę „Tony“ premiją už darbus Brodvėjaus teatro spektakliuose, pasiūlė nedidelį vaidmenį televizijos seriale „CSI kriminalistai“.
Be to, jis gavo pasiūlymą dirbti radijo komentatoriumi ir garsinti dokumentinius filmus.
Prisiminę, kad L.Schreiberis dar ir rašo, Holivudo režisieriai susidomėjo jo scenarijais, pagal juos net pradėjo statyti filmus. Aktoriaus gyvenimas suspindėjo ryškiomis spalvomis.
Naomi pagimdė Lievui du sūnus, jie persikėlė gyventi į naują namą. Bet jis vis tiek jautėsi nevykėliu, – apie tai ne kartą prisipažino savo draugams.
Jis jau buvo įkopęs į penktą dešimtį, o kine, kaip ir anksčiau, atliko antraeilius vaidmenis. Žiniasklaida jį vadino du kartus „Oskarui“ nominuotos N.Watts draugu.
Bet prieš dvejus metus, televizijos kanalui „Showtime“ pradėjus rodyti „Rėjų Donovaną“, visi Holivudo režisieriai tarsi susitarę prisiminė L.Schreiberį.
Dabar jam siūlomi tik pagrindiniai vaidmenys, su aktoriumi pasirašyta sutartis dėl trečiojo „Rėjaus Donovano“ sezono.
„Visą vaikystę žiūrėjau televizorių, o dabar, galima sakyti, vėl grįžau prie jo, patekau į jį.
Tokia štai likimo išdaiga. Žinoma, apgailestauju, kad man jau 47-eri ir kad mane prisiminė tik dėl „Rėjaus Donovano“, bet nedrįstu nei aimanuoti, nei skųstis.
Visi geri dalykai mano gyvenime nutiko pavėluotai – pažintis su mylima moterimi, vaikų gimimas, o dabar sėkmė“, – sakė L.Schreiberis.
Parengė Ona Kacėnaitė
